- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys.
V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą. Tačiau pirmiausiai jis įvardija galimybę užsiimti komerciniais ribojimais - tai yra neleisti elektra prekiauti biržoje.
„Jeigu nepavyktų sustabdyti statybų ir jeigu jos toliau vyktų taip, kaip mes manome ir matome - nesaugiai - tuo metu yra keli dalykai: greitas sprendimas be infrastruktūrinių investicijų yra komercinių srautų nepriėmimas“, - BNS sakė V.Poderys, dabar dirbantis Kainų komisijos vyriausiuoju patarėju.
Anot jo, taip pat reikėtų svarstyti papildomų mokesčių elektrai iš Rytų galimybę, mat šiuo metu ES ir Rusijos bei Baltarusijos elektros gamybos sąlygos yra nevienodos.
„Kitas dalykas, kuris būtų galimas, įėjimo mokesčio įvedimas, nes kol kas su Rytų rinka turime nesimetrinius santykius - jie į mūsų rinką įieina, bet mes į jų rinką negalime įeiti. Taip pat ir konkurencinės sąlygos nevienodos, ir dėl branduolinės saugos reikalų, ir dėl taršos leidimų prekybos nebuvimo, tad šioje vietoje būtų galimas mechanizmas dėl tų sąlygų išlyginimo“, - tikino V.Poderys.
Lenkiją sinchronizuotis paskatintų europinės lėšos
V.Poderys pripažįsta, kad vienas sudėtingiausių energetikos projektų bus Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarais. Paklaustas, kaip paskatinti derybas su bendrus strateginius projektus stabdančia Lenkija, jis teigė, kad tam turėtų pagelbėti europinė parama.
„Pati tinklų plėtros strategija paremta tuo, kad jeigu tai yra strateginiai tikslai, kurie nėra komerciniai, galima pretenduoti į europinius pinigus. Dabar ką Europos Sąjunga daro - bando sujungti į vieningą sistemą, dėl to CEF (Connecting Europe Facility - BNS) programa ir yra, ir mūsų sinchronizavimo projektas idealiai tinka“, - teigė V.Poderys.
Lenkija šiuo metu riboja elektros jungties su Lietuva „LitPol Link“ pajėgumus ir teigia tai daranti dėl techninių problemų. V.Poderio nuomone, šios problemos bus išspręstos iki sinchronizuojant elektros tinklus.
„Aš manau, čia trumpalaikės problemos, manau, kad jos nebus ilgalaikės. Kad per daug smulkiai nelįstume, reikia pasakyti tai, kad Europos Komisijos užsakymu dabar atliekama išsami studija, kuri bus baigta po mėnesio, kur Baltijos šalims bus pateiktos galimybės, kokiu keliu einame“, - sakė jis.
V.Poderys sakė negalintis komentuoti antros „NordBalt“ jungties su Švedija idėjos, mat nėra pakankamai susipažinęs su projektu. Tačiau jis tikino, kad iš pirmo žvilgsnio toks projektas būtų naudingas vartotojams, mat daugiau pigios elektros patektų iš Švedijos į Baltijos šalis.
Paramos sistemą žaliajai energetikai reikia peržiūrėti
V. Poderys mano, jog būtina peržiūrėti paramos atsinaujinančiai energetikai sistemą, kad nebūtų iškraipoma elektros rinka. Jis pripažįsta, kad dabartinėje rinkoje bet kokiems elektros gamybos projektams reikia paramos, tačiau būtina peržiūrėti jos būdus, o vienas jų galėtų būti premijos prie rinkos kainos subsidija.
„Aš tikrai matau, kad subsidijavimo modelį būtina peržiūrėti. Nepasisakau, kuris modelis galėtų būti. Prie šios subsidijų peržiūros turi būti prieita su ta mintimi, kad žaliąją energetiką turime išleisti į rinką, ir jeigu subsidijuojame, subsidijuojame taip, kad neiškraipytume rinkos. Nes jeigu dabar subsidijuojame, ji ateina į rinką su nuline elektros kaina ir iškraipo rinką“, - BNS teigė V.Poderys.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje vystyti elektros gamybos projektus be paramos neįmanoma.
„Jeigu norime sinchronizuotis su Vakarais, turime Lietuvą, Baltijos šalis išlaikyti su ganėtina ir pakankama elektros generacija. Dėl konkurencingumo - kokią gamybą bediegtum, reikia subsidijų prie dabartinių kainų. Deja, tokia situacija. Kad turėsime generaciją vystyti, rodo ir tie sistemos adekvatumo skaičiavimai, kad 2023-2025 metams turėsime būti įdiegę naujų generatorių“, - kalbėjo V.Poderys.
Tačiau, jo nuomone, jeigu Europos Sąjungos lygiu bus pakeista apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistema, padidinant jų kainą, žalioji energetika taptų labiau konkurencinga.
„Apie ką dažnai nekalbama ir pamirštama, tai vadinamųjų ATL kaina ir dėl ko visi sunerimę, dėl ko nesiunčia rinka investuotojams teisingų signalų, nes neveikia ši sistema. Dabar ką Europos Sąjunga daro, bando sutvarkyti ATL prekybos sistemą su ta mintimi, kad ATL turėtų būti daug brangesni. Jei dabar svyruoja tarp 6-8 eurų už toną, kad jie svyruotų tarp 20-30 eurų, o gal ir daugiau, o tada dėl šito efekto kaina turėtų išbrangti, nes turime daug angliavandenilinės (dujų, naftos produktų - BNS) generacijos. Bet tuomet žalioji energetika taptų konkurencinga savaime“, - tikino jis.
Šiuo metu Lietuvos elektros biržoje elektros megavatvalandės kaina paprastai siekia tarp 30-40 eurų, o atsinaujinančių energijos šaltinių - saulės ir vėjo energijos - gali siekti ir dvigubai daugiau. Šiuo metu vystomi atsinaujinančios energetikos projektai remiami per kvotų sistemą - aukcionus laimėjusiems gamintojams 12 metų mokamas fiksuotas tarifas. Dabartinis energetikos ministras Rokas Masiulis laikosi nuomonės, kad naujus projektus būtų galima subsidijuoti Europos Sąjungos lėšomis.
V.Poderį prieš rinkimus LVŽS įvardijo kaip savo kandidatą į energetikos ministrus. Jis šiuo metu dirba vyriausiuoju Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patarėju, komisijai jis vadovavo 2007-2009 metais. Vėliau V.Poderys buvo elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius, vadovavo Energetikos ministerijos valdomai bendrovei „Epso-G“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 3,3 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi aštuntos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 186 sandoriais jų įsigijo už 3,3 mln. eurų. ...
-
Seimas ketina nustatyti baudas už vienkartinių plastiko indų dalybas1
Seimui liko paskutinis balsavimas dėl baudų prekybininkams, restoranams ir kitoms viešojo maitinimo įmonėms už pažeidimus nemokamai dalijant vienkartines plastiko pakuotes. ...
-
Seimas – prieš siūlymą leisti sekmadieniais prekiauti alkoholiu po 15 valandos1
Seimas nutarė nepradėti diskusijų, ar atšaukti ribojimą sekmadieniais prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 15 val. ...
-
Seimas imasi pluošto alkoholio rinką atlaisvinančių pataisų
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomiems alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimams. ...
-
LB vadovas sako nepritariantis PVM didinimui ieškant papildomų lėšų gynybai
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad ieškant papildomo gynybos finansavimo šaltinių pirmenybė turėtų būti teikiama mokesčių lengvatų peržiūrai, turto mokesčiams, bet ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didi...
-
Seimas po svarstymo pritarė samanės įteisinimui3
Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose. Iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio būtų leidžiama pagaminti 100 litrų per metus – 10 kartų mažiau, nei siūlyta anksčiau. ...
-
A. Armonaitė: Vyriausybės siūlomi nežymūs alkoholio kontrolės pakeitimai politikos nekeis
Antradienį Seimui teikiami Vyriausybės siūlomi alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimai – minimalūs ir alkoholio kontrolės politikos nekeis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški
Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti prekybą alkoholiu ir jo reklamą, taip pat naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. ...
-
R. Pocius: VERT reikia daugiau galių tikrinant, ar tiekėjų sutartys teisėtos
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trūksta galių reguliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, teigia rinkos reguliuotojo vadovas. ...
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...