- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį po pasibaigusio uždaro Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdžio komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pareiškė nuogąstavimą, kad dar nėra sutarta dėl kilmės garantijų sistemos, kuri leistų atskirti baltarusišką elektrą nuo viso elektros srauto, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE).
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažino, kad sutarimo šiuo klausimo su Baltijos valstybėmis kol kas nėra.
„Supratome, kad trijų šalių elektros sistemos operatoriai yra išsiuntę savo reguliuotojams metodikų projektus. 95 proc. jos sutampa, o lietuvių variantas, pasirodo, skiriasi nuo latvių ir estų. Tai matau tokią raudoną vėliavėlę mums. Tai reiškia, kad 100 proc. dar nėra sutarta dėl projekto. Latvių ir estų variantas toks, kad dėl pralaidumų sutarta, bet lietuvių variante numatyta, kad metodika įsigalioja tik tada, kai sutariama ir dėl kilmės sertifikato sistemos. Lietuvių pozicija yra aštresnė ir labiau atitinka mūsų įstatymą“, – po posėdžio sakė V. Poderys.
„Kur link dabar einame – prekyba galėtų vykti per Latviją, o Latvija turi ryšį su Rusija, ir jeigu nėra kilmės sertifikatų sistemos, tada baltarusiška elektra gali būti kaip rusiška ir patekti į visą Baltijos rinką“, – pridūrė jis.
Pasak jo, dėl kilmės sertifikatų sistemos reikėtų sutarti ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir su Rusijos elektros sistemos operatoriumi.
„Jeigu mūsų kaimynai niekur neskuba su sistema, reiškia, kad jie per daug sau galvos nesuka, ar rusiškos energijos mišinyje gali būti baltarusiškos, aš tai taip interpretuoju. Jiems nėra tiek tai aktualu. Dėl kilmės sertifikatų sistemos yra ilgas kelias susitarti, nes tai nėra susitarimas tik tarp Talino, Rygos ir Vilniaus.
Tai mažoji dalis darbo. Visa esmė – susitarti su centriniu tos sistemos veikėju – Rusijos sistemos operatoriumi. Reikalingas geranoriškas ir proaktyvus veikimas Rusijos pusėje. Tarkime, kad gruodžio 1 dieną pasileidžia Astravo AE, iki tol išdirbti sertifikatų sistemą teoriškai galima, bet praktiškai yra labai sunku, tai būtų didžiulis žygdarbis, jei kas tai pasiektų“, – kalbėjo V. Poderys.
Jei susitarti nepavyktų, parlamentaro teigimu, yra tikimybė, kad Latvija ir Estija pasirašytų dvišalį susitarimą dėl metodikos.
„Jei nesusitartume dėl sertifikatų sistemos, tai gali būti nuslydimas į tą kelią, kad latviai ir estai pasitvirtintų savo dvišalę (metodiką – ELTA). Tai reikštų, kad prekybiniai pralaidumai gali būti didesni, nei yra trišaliame projekte.
Yra įvairūs variantai – Lietuva turi savo įsivaizdavimą, o Latvija ir Estija savo metodikas pasitvirtina. Yra kitas variantas, kad vis dėlto sutarsime. Yra kompromisinis variantas, kad gal susitarsime dėl pralaidumų, bet dėl sertifikatų nelabai susitarsime, gal galime sutarti kokią kitą sistemą apsaugos nuo baltarusiškos elektros“, – sakė jis.
V. Poderys teigė, kad švelninti savo poziciją derybose Lietuvai būtų politiškai labai nenaudinga.
„Tai politiškai labai toksiška, bet turbūt yra infrastruktūriniai ir fizikiniai apribojimai, kurių joks derybininkas negali peržengti, negali liepti elektrai tekėti į kitą pusę, nei teka. Šioje vietoje galiu ministrą užjausti, nes latvių ir estų kai kuriose vietose nėra tokia aštri pozicija, kas jaučiasi“, – teigė komisijos pirmininkas.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas pripažino, kad kol kas sutarimų dėl kilmės garantijų sistemos nėra.
„Tikrai nėra galutinių sprendimų ir sutarimų dėl visų elementų, nes būtent ta sistema, kuri užtikrintų baltarusiškos elektros nepatekimą, ji techniškai yra komplikuota. Šiuo metu tai yra esminis klausimas, praktiškai dėl visų kitų klausimų yra sutariama. Dėl šio klausimo, turiu pripažinti, dar nėra sprendimo“, – po posėdžio sakė ministras, pridurdamas, kad Latvija jau pradėjo veiksmus dėl sistemos, kuri leistų atskirti baltarusiškos elektros energijos srautus.
„Latvijos Vyriausybė paprašė Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus pateikti sistemą ir mechanizmą, kuri leistų neįsileisti baltarusiškos elektros. Yra pakankamai daug techninių niuansų, dėl jų yra diskutuojama ir kalbama. Kai turėsime užtikrintumą, kad tokia sistemą yra efektyvi ir kad leidžia pilnai įgyvendinti mūsų įstatymą, tuomet atskiru dokumentu, matyt, ta metodika ar tokie principai bus užtvirtinti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, dėl techninių klausimų reikėtų susitarti iki Astravo AE paleidimo.
„Planuojama, kad elektra Astravo AE galėtų būti pradėta gaminti lapkritį, tai maždaug yra tokia orientacinė gairė. Iki to laikotarpio, natūralu, mums reikėtų sutarti dėl visų techninių detalių“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...