- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Bronis Ropė teigia, kad skirtingos kokybės gaminiai skirtingose šalyse, parduodant jas tokiose pačiose pakuotėse ir specialiai nežymint, yra nesąžiningos verslo elgsenos apraiška.
Europos Parlamento (EP) Informacijos biuras Lietuvoje penktadienį surengė diskusiją dėl šiuo metu Europos Sąjungos (ES) institucijose ir valstybėse aktyviai svarstomo dvejopos produktų kokybės klausimo.
Diskusijoje Europos Komisijos nario Vytenio Andriukaičio, atsakingo už visuomenės sveikatą ir maisto saugą, kabineto vadovas Arūnas Vinčiūnas, EP nariai V. Mazuronis ir B. Ropė pasakojo, koks yra jų požiūris į „dvejopos kokybės produktų“ klausimą.
V. Mazuronio teigimu, EP vyksta aktyvi diskusija įvairiuose komitetuose.
„Manau, kad reikia apsispręsti, kaip vertiname tuos dalykus. Jeigu žiūrime į skirtingų sudėčių produktus ir jų pateikimą į rinką, gali atrodyti logiškas paaiškinimas, kad verslas turi teisę gaminti tokius produktus, kokie atitinka reikalavimus, ir kokie jam parankūs. Bet taip vertinama žiūrint atskirai į kiekvieną produktą.
Tačiau žiūrint sistemiškai, vaizdas kitas. Kalbame ir apie kosmetiką, vaikų prekes, kitus dalykus“, - kalbėjo V. Mazuronis.
Iš esmės, pasinaudodami žymėjimo dalykais, jie gamina pigesnę produkciją nei originalus. Tai vadinu mūsų visų apvaginėjimu.
Pasak jo, akivaizdu, kad gamintojai kartu su prekybininkais įžūliai apgaudinėja valstybių ir ištisų regionų vartotojus.
„Iš esmės, pasinaudodami žymėjimo dalykais, jie gamina pigesnę produkciją nei originalus. Tai vadinu mūsų visų apvaginėjimu“, - sakė V. Mazuronis.
Europarlamentaro teigimu, valstybės, ir Lietuva, pačios pirmiausiai turi apginti savo vartotojus.
„Reikia daryti tyrimus ir skelbti, kokie gamintojai atvežė prastesnės kokybės gaminius, ir skelbti, kokie prakybos centrai prekiauja tokiomis prekėmis. Manau, tada vartotojai nustotų pirkti tokias prekes, ir priverstų verslą keisti elgesį“, - siūlymus vardijo V. Mazuronis.
B. Ropės teigimu, Lietuvos vartotojai nenori būti „antrarūšiai“, tačiau visų gaminių sudėčių išanalizuoti ir palyginti vartotojams neįmanoma, informaciją reikia skelbti labai aiškiai.
„Produktai, kurie yra Lietuvoje, yra blogesni nei senojoje Europoje - tokia yra tendencija. Man labai keista, kai aiškinama, kad mūsų vartotojų skoniai kitokie, todėl ir vežami tokie gaminiai.
Mes mėgstame mažiau naudingų medžiagų produktuose? Mėgstame prastesnius ingredientus? Mėgstame palmių aliejų, o ne palmių branduolių aliejų? Mūsų katės mėgsta 30 proc. vištienos konservuose, o Briuselio - 57 proc. vištienos tokiuose pačiuose konservuose?“ - piktinosi B. Ropė.
B. Ropės manymu, visa tai reikia įvardyti kaip nesąžiningos prekybos praktiką. Įmonės būtų paskelbtos kaip nesąžiningos, o į šį sąrašą niekas nenorėtų patekti.
„Taip pat reikia nustatyti specialų, labai aiškų ženklinimą. Aišku, kad verslas visa tai daro dėl didesnio pelno“, - teigė europarlamentaras.
A. Vinčiūno teigimu skirtingos kokybės produktų problema kai kuriose šalyse aptariama jau dvejus metus.
„Rengiama vieninga metodologija, kaip vertinti produktus, ji bus baigta balandį, ir po atliktų tyrimų turėsime rezultatus. Aiškinsimės, ar skirtingose rinkose skirtumai padaryti dėl naudos, ar prisitaikant prie vartotojų poreikių. Jeigu tai daroma dėl naudos, tai išties galima vertinti kaip vartotojų klaidinimą“, - sakė A. Vinčiūnas.
Pasak jo, balandį Europos Komisija išleis direktyvas vartotojų teisių apsaugos tarnyboms, aiškiau reglamentuojančias, kaip atskirti produktų sudėties skirtumus.
ELTA primena, kad ES šalyse, taip pat Lietuvoje, kai kurių produktų tyrimai parodė, jog to paties ženklo ir analogiškai supakuotų produktų sudėtis įvairiose šalyse gali skirtis. Gamintojai argumentuoja, kad produktai saugūs vartoti, o skirtumai atsiranda atsižvelgus į vietinių gyventojų skonio preferencijas, perkamąją galią bei vietinės žaliavos naudojimą.
Institucijose keliamas klausimas, ar tokie skirtumai nepažeidžia sąžiningos konkurencijos ES bendrojoje rinkoje.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skundų nesulaukia
Vartotojų skundų dėl to, kad Lietuvoje nusipirkta prekė yra kitokios kokybės nei gamintojo šalyje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastaraisiais metais nėra gavusi, Eltai sakė tarnybos specialistė Rima Tuganauskaitė.
„Tyrimą atlikome tik tada, kai iškilo šis klausimas pakankamai garsiai. Buvo lyginamas Lietuvoje ir ne gamintojų šalyse parduodamų prekių ne tik ženklinimas, bet ir daromi prekių bandymai.
Prekės buvo įsigytos, lyginamas ženklinimas, laboratorijoje tikrinama, ar sutampa savybės. Bandyti septyni gaminiai, po du iš skirtingų pardavėjų: šampūnai, plaukų priežiūros priemonės, skalbimo milteliai, gelinės skalbimo priemonės“, - pasakojo R. Tuganauskaitė.
Pasak tarnybos atstovės, nors prekės atrodė identiškos, ant pakuočių įvardyti tam tikri skirtumai, dėl to negalima sakyti, kad tai tapačios prekės, kokios parduodamos gamintojo šalyje.
„Vis dėlto turiu pažymėti, kad bandymų metodai nestandartizuoti, neakredituoti, pirkti apklausos būdu. Tyrimas ginčitinas ir dėl to, kad nėra tikrai žinoma, ar prekės vežtos ne iš tų pačių sandėlių“, - pabrėžė specialistė.
Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose parduodamų ne maisto produktų ženklinimas skyrėsi nuo įsigytų tiesiogiai iš užsienio. Tačiau 14-os prekių fizikinės savybės esą neišsiskyrė.
Tarnyba prižiūri, kad į Lietuvos rinką tiekiami ne maisto produktai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pernai tarnybos iš viso buvo atlikti 2729 patikrinimai, 27,6 proc. jų nustatyti reikalavimų neatitikimai. Dažniausiai tai buvo ženklinimo reikalavimų neatitikimas, informacijos nepateikimas lietuvių kalba, Europos Sąjungos (ES) rinkoje neleidžiamų medžiagų naudojimas sudėtyje ir kiti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...
-
VSAT: Medininkuose transporto eilės padidėjo, Šalčininkuose – sumažėjo
Nuo kovo Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, per savaitgalį transporto eilė Medininkuose kiek padidėjo, o Šalčininkuose – sumažėjo, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. ...