- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sutinka su premjere Ingrida Šimonyte ir sako, kad ateinančių metų valstybės biudžetas sukurs daug galimybių bei padės užtikrinti gerus pagrindus ateičiai. Jos nuomone, biudžete suplanuotas minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas yra pernelyg spartus, tačiau ne toks svarbus kaip sprendimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Pasak parlamento vadovės, biudžete numatyta reikšmingai kelti švietimo, kultūros, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, didesnes lėšas skirti žaliajam kursui ir savivaldybėms, todėl palankus kitų metų biudžeto vertinimas jos nestebina.
„Natūralu, kad šiam biudžetui yra daug komplimentų, jie yra pagrįsti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Nuo sausio 1 d. planuojamą MMA kėlimą Seimo pirmininkė vadina drastišku ir per daug sparčiu, tačiau jai bei jos vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui kur kas svarbesnis žingsnis yra didinti NPD mažiausiai uždirbantiems asmenims.
Natūralu, kad šiam biudžetui yra daug komplimentų, jie yra pagrįsti.
„Toks drastiškas minimalios algos didėjimas, taip, jis kelia tam tikrų nuogąstavimų ir galbūt jis yra pernelyg spartus, bet sprendimas jau priimtas. Akcentuočiau tai, kad taip pat didėja NPD, pakankamai ženkliai, ir mums, liberalams, tas sprendimas yra šiuo atveju svarbesnis“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Nuo kitų metų pradžios MMA turėtų kilti iki 730 eurų ir siekti 518 eurų „į rankas“. NPD numatoma didinti iki 460 eurų, tačiau tik tiems gyventojams, kurių mėnesinės pajamos neviršija vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Uždirbantiems daugiau NPD nesikeistų. NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims kiltų atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad NPD didinimo naudą pajustų absoliuti dauguma Lietuvos dirbančiųjų, kadangi iki vieno VDU gauna 73 proc. Lietuvos darbuotojų.
Antradienį Seime pateikto kitų metų valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.
7,8 mlrd. eurų ketinama skirti socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui planuojama išleisti atitinkamai 3,3 mlrd. ir 2,8 mlrd. eurų.
Ministerija biudžete išskiria keturias pagrindines kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą.
Saugumui planuojama skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų bus didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.
Skurdo mažinimui Finansų ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų.
Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti6
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...