V. Baltraitienė: reguliuoti pieno kainas nėra geriausias sprendimas

Seimui nustačius minimalias pieno supirkimo kainas, tokį sprendimą anksčiau sveikinusi žemės ūkio ministrė pareiškė, kad kainų reguliavimas laisvoje rinkoje nėra geriausias variantas spręsti sektoriaus problemas. Vis dėlto Virginija Baltraitienė pakartojo, kad įstatymas turėtų apginti smulkiuosius pieno gamintojus, kurie kenčia dėl smukusių pieno supirkimo kainų.

„Na, iš tikrųjų turbūt nėra pats geriausias variantas reguliuoti, laisvoje rinkoje nustatinėti pieno kainas, bet aš manau, kad Seimo nariai, Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Kondrotas ryžosi tokią įstatymo pataisą teikti, atsižvelgdamas į tai, kokia situacija šiandien yra su supirkimo kainomis“, - penktadienį LRT radijui sakė V.Baltraitienė.

„Nekreipti dėmesio į smulkiuosius ūkius ir drastiškai mažinti kainas, aš manau, yra neteisinga. Taip turbūt Seimo nariai nusprendė, kad perdirbėjų suvaldyti negalima ir matau, kad čia labiausiai išsigando didesnieji ūkiai. Man labai keista, kad deklaruojama, kad reikia ginti smulkiuosius ūkininkus, kad jie skriaudžiami, kad nieko niekas nedaro, tai manau, kad dėl to ir kilo tos įstatymo pataisos“, - kalbėjo V.Baltraitienė.

Ketvirtadienį Seimui priėmus vadinamojo Pieno įstatymo pataisas, ministrė sveikino tokį parlamentarų sprendimą.

„Sveikinu tokį Seimo sprendimą. Įstatymas buvo priimtas 2015 metais Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, dabar jį tobuliname. Toks sprendimas labai pagelbės mūsų pieno gamintojams, ypač smulkiesiems, išgyventi ir išsilaikyti rinkoje šiuo sudėtingu metu. Jei prekybininkai ir perdirbėjai sąžiningai elgtųsi su pieno gamintojais, nereikėtų ir tokių įstatymų“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai sakė V.Baltraitienė.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“, iš smulkiųjų ūkininkų perkantis apie 30 proc. pieno, vadovas Dalius Trumpa BNS teigė, kad jei pieno kainos vis dėlto bus reguliuojamos, įmonė nutrauks visas sutartis su pieno tiekėjais, ir pieną pirks tik iš geriausias sąlygas pasiūlysiančių tiekėjų.

V.Baltraitienė mano, kad šio verslo smukimo pasėkmes turėtų prisiimti visi sektoriaus dalyviai.

„Aš tikrai neteisinu šito įstatymo ir nesakau, kad jį tokį reikėjo priimti, bet taip, kaip elgiasi šiandien perdirbėjai, tai turbūt visi turėtumėm tą naštą krizės prisiimti, mažinti sąnaudas ir įmonės turėtų peržiūrėti savo išlaidas, bet ne pirmiausiai be jokių veiksmų, be savo išlaidų peržiūrėjimo viską numesti ant ūkininkų ir būtent smulkiųjų“, - LRT radijui penktadienį sakė žemės ūkio ministrė.

Dėl kritinės situacijos pieno sektoriuje ir nepakankamų valdžios institucijų pastangų gerinti situaciją Lietuvos pieno gamintojų asociacija kitą savaitę Vilniuje organizuoja eiseną ir protesto akciją.

Pasak V.Baltraitienės, kalbama, nuo balandžio smulkiesiems pieno gamintojams siūloma mokėti 11 ar net 8 centus už litrą. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis dienraščiui „Lietuvos rytas“ teigė, kad kai kuriems smulkiesiems už litrą pieno jau dabar mokama 8-10 centų. D.Trumpos teigimu, „Rokiškio sūris“ smulkiesiems gamintojams moka 14-16 centų už litrą. 

Seimas ketvirtadienį priėmė kainų reguliavimą numatančio įstatymo pataisas, pagal kurias pieno supirkėjai ir perdirbėjai privalėtų mokėti ne mažiau kaip 165 eurus (16,5 cento už litrą), o tarpininkus - ne mažiau kaip 130 eurų (13 centų) už toną bazinių rodiklių pieno. Minimalios pieno supirkimo kainos galiotų laikinai - nuo pataisų įsigaliojimo iki 2017 metų.

Ketvirtadienį priimtos pataisas dar ketina vertinti Seimo etikos ir procedūrų komisija - Seimo etikos sargai gavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo socialdemokrato Juliaus Sabatausko prašymą išsiaiškinti, ar priimant pataisas nebuvo pažeistos procedūros.