- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uosto gilinimas yra sudėtingas procesas, kurį griežtai reglamentuoja taisyklės.
Įvertino uosto norus
Aplinkos ministro įsakymu šiek tiek pakoreguotos grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklės, kurios dar vadinamos normatyviniu dokumentu LAND 46A-2002.
Uostom direkcijos atstovai ne kartą reiškė nuogąstavimą, kad šis dokumentas Lietuvoje yra per griežtas. Užterštą gruntą draudžiama gabenti į sąvartyną jūroje, jis turi būti tvarkomas krante.
Tvarkyti užterštą gruntą krante yra itin sunku ir brangu, aplink Klaipėdą nėra sąvartynų, kurie galėtų priimti iš uosto didelius kiekius grunto.
Buvo atlikti tyrimai ir konstatuota, kad pigiau gruntą su žemsiurbe gabenti į Specialų sąvartyną Olandijoje nei tvarkyti Klaipėdoje.
Dabar užterštas gruntas iš po dokų duobių kasamas ir pilamas į specialius maišus buvusios valčių prieplaukos teritorijoje šalia uosto. Palengvinimo tvarkant užterštą gruntą nesuteiks ir nauja LAND 46A-2002 korekcija. Užterštas gruntas iš po dokų duobių turės būti iškastas, iškeltas į krantą ir tvarkomas.
Naujasis LAND 46A-2002 dokumentas aiškiau sudėlioja įvairias pasirengimo gilinti, tyrimų ir gilinimo procedūras. Jį rengė Aplinkos ministerijos specialistai, bet buvo atsižvelgta ir į dalį Uosto direkcijos pastabų.
Nukėlė terminą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastuktūros direktorius Vidmantas Paukštė patikslino, kad nuo 2018 m. LAND 46A-2002 dokumentą buvo planuota dar labiau griežtinti. Bet susitarta griežtinimo terminą perkelti į 2021 metus.
„Šis pakeitimas mums leis be didesnio streso užbaigti Malkų įlankos gilinimą“, - teigė V.Paukštė. Malkų įlankoje ir yra didžiausi užteršto grunto kiekiai. Jie atsirado dėl laivų remonto įmonės veiklos.
Šiuo metu jau parengtas Malkų įlankos gilinimo techninis projektas. Galima būtų pradėti pirmąjį Malkų įlankos gilinimo etapą. Pagal jį iki 14,5 m būtų gilinamas Malkų įlankos laivybos kanalas maždaug iki 144 krantinės. Jo metu būtų iškasta apie 1,5 mln. kubinių metrų grunto.
Malkų įlankos gilinimo I etapo konkursą planuojama skelbti 2018 m. Iki to laiko, anot V.Paukštės, su Transporto investicijų direkcija prie Susisiekimo ministerijos dar reikia susiderinti pinigų srautus, nes gilinimas vyks pagal ES projektą.
Numato milžinišką gilinimą
Vykdant Malkų įlankos gilinimo I etapą paraleliai vyks ir užteršto grunto valymas. Anot V.Paukštės, jo dar yra likę prie Vakarų laivų gamyklos pietinių krantinių.
Pašalinus taršos šaltinius, Malkų įlankoje po papildomo tyrimo galės vyksti ir antrasis šios įlankos gilinimo etapas. Kartu bus gilinama ir prie naujai pastatytų Malkų įlankos krantinių.
V.Paukštė patikslino, jog tiek I, tiek II etapu, gruntas iš Malkų įlankos bus plukdomas į sąvartyną jūroje. Tai yra gerokai brangiau, nes atstumas iki sąvartyno jūroje, įskaitant 11 km plaukimą per uostą, apie 30 kilometrų.
V.Paukštė patikslino, kad Malkų įlankoje vykstant gilinimui bus kasamas moreninis molis. Jis nėra tinkamas uoste ateityje planuojamoms naujoms teritorijoms formuoti. Tam reikės ieškoti smėlio. Iš kur jo paimti numatys studija. Pagal dabar rengiamą uosto Bendrąjį planą nauja teritorija būtų formuojama pietinėje uosto dalyje už Kiaulės Nugaros.
Šiais metais uoste nevyko didesnio gilinimo. Netrukus planuojama pradėti gilinimą prie 101-104 krantinių, kitų metų pradžioje vyks uosto valymas, planuojamas mažesnis gilinimas prie krantinių.
Be didžiojo Malkų įlankos gilinimo, dar planuojamas didžiulis uosto gilinimas iki 17 metrų. Bet jis gali būti ne anksčiau kaip 2020 m., nes patvirtinus uosto Bendrąjį planą, reikės atlikti Poveikio aplinkai vertinimą, įrengti pietinius uosto vartus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...