- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors lietuviai, apsipirkdami užsienyje, tam išleidžia daugiau pinigų nei latviai ir estai, alkoholiui išleidžiamomis sumomis jie nepirmauja. Daugiausiai pinigų alui ir kitam alkoholiui sakosi išleidžią estai, o latviai ir estai tam lėšų skiria panašiai.
Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas parodė, kad 24 procentai užsienyje apsiperkančių lietuvių pirkiniams skiria nuo 100 iki 200 eurų. Tuo metu tokias sumas apsipirkti kitoje šalyje išleidžia 16 proc. apklaustų latvių ir 13 proc. estų.
Iki 500 eurų apsipirkimui skiria 13 proc. lietuvių ir po 4 proc. latvių ir estų.
Tačiau Lietuvos gyventojai kukliau išlaidauja alkoholiui, kurį įsigyja užsienyje. Alui iki 50 eurų skiria iki 93 proc. apklaustųjų, tiek pat latvių ir 74 proc. estų. Iki 100 eurų alui išleidžia 5 proc. lietuvių, 6 proc. latvių ir 19 proc. estų, o iki 200 eurų išleidžia 2 proc. lietuvių, 1 proc. latvių ir 7 proc. estų.
„Pagrindinės priežastis, kodėl Baltijos šalių gyventojai alkoholį įsigyja užsienyje, yra kainų skirtumai dėl akcizų“, - Eltai teigė „Regioplan“ tyrėjas Jerzy Straatmeijeris.
Pasak jo, nors vartotojai yra laisvi rinktis kur įsigyti prekes, apsipirkinėjimas užsienyje daro neigiamos įtakos Lietuvai.
„Mano vertinimu, dėl to prarandamos darbo vietos šalyje, valstybė praranda pajamas dėl nesurinkto PVM ir akcizų. Taigi, iš politikos priemonių perspektyvos tai gali būti vertinama kaip neigiamas dalykas. Kita vertus, vartotojai yra laisvi apsispręsti, kur pirkti prekes“, - aiškino tyrėjas.
Jis teigė, kad Baltijos šalys nėra išskirtinės.
„Prieš keletą metų atlikau Šiaurės šalių tyrimą, kur dar didesnė vartotojų dalis nei Baltijos šalyse įsigyja alų užsienyje. Ten taip pat pagrindinis tai lemiantis veiksnys buvo kainų skirtumai“, - teigė jis.
Tyrimo duomenimis, kas antras Baltijos šalių gyventojas per metus bent kartą užsienyje pirko produktų ar namų apyvokos daiktų. Labiausiai pirkimas užsienyje paplitęs tarp estų (56 proc.), kiek rečiau į aplinkines valstybes vyksta latviai ir lietuviai (atitinkamai 52 ir 49 proc.).
Tuo metu reguliarus pirkimas labiausiai paplitęs tarp lietuvių - 51 proc. apklaustųjų užsienyje prekes įsigyja reguliariai. Tarp estų tokių buvo 48 proc., tarp latvių pasitaikė rečiausiai - 44 proc.
Lietuviai pirkimui užsienyje dažniausiai rinkosi Lenkiją (71 proc.) ir Latviją (51 proc.). Latviai - Lietuvą (55 proc.) ir Estiją (40 proc.). Estai - Latviją (76 proc.) ir neapmuitinamų prekių parduotuves (24 proc.).
Pirkimo pasienyje tyrimą atliko Olandijoje įsikūręs tyrimų institutas „Regionplan Policy Research“ bei profesinių paslaugų įmonė „EY“. Tyrimo tikslas - įvertinti Baltijos šalių gyventojų pirkimo užsienyje įpročius, apimtis ir dažnumą. Tyrimas rėmėsi bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdyta reprezentatyvia apklausa trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš viso 2017 m. gruodžio mėnesį buvo apklausta 3019 vyresnių nei 18 metų respondentų - po maždaug 1000 iš kiekvienos valstybės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...