- Artūras Ketlerius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors lietuviai, apsipirkdami užsienyje, tam išleidžia daugiau pinigų nei latviai ir estai, alkoholiui išleidžiamomis sumomis jie nepirmauja. Daugiausiai pinigų alui ir kitam alkoholiui sakosi išleidžią estai, o latviai ir estai tam lėšų skiria panašiai.
Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas parodė, kad 24 procentai užsienyje apsiperkančių lietuvių pirkiniams skiria nuo 100 iki 200 eurų. Tuo metu tokias sumas apsipirkti kitoje šalyje išleidžia 16 proc. apklaustų latvių ir 13 proc. estų.
Iki 500 eurų apsipirkimui skiria 13 proc. lietuvių ir po 4 proc. latvių ir estų.
Tačiau Lietuvos gyventojai kukliau išlaidauja alkoholiui, kurį įsigyja užsienyje. Alui iki 50 eurų skiria iki 93 proc. apklaustųjų, tiek pat latvių ir 74 proc. estų. Iki 100 eurų alui išleidžia 5 proc. lietuvių, 6 proc. latvių ir 19 proc. estų, o iki 200 eurų išleidžia 2 proc. lietuvių, 1 proc. latvių ir 7 proc. estų.
„Pagrindinės priežastis, kodėl Baltijos šalių gyventojai alkoholį įsigyja užsienyje, yra kainų skirtumai dėl akcizų“, - Eltai teigė „Regioplan“ tyrėjas Jerzy Straatmeijeris.
Pasak jo, nors vartotojai yra laisvi rinktis kur įsigyti prekes, apsipirkinėjimas užsienyje daro neigiamos įtakos Lietuvai.
„Mano vertinimu, dėl to prarandamos darbo vietos šalyje, valstybė praranda pajamas dėl nesurinkto PVM ir akcizų. Taigi, iš politikos priemonių perspektyvos tai gali būti vertinama kaip neigiamas dalykas. Kita vertus, vartotojai yra laisvi apsispręsti, kur pirkti prekes“, - aiškino tyrėjas.
Jis teigė, kad Baltijos šalys nėra išskirtinės.
„Prieš keletą metų atlikau Šiaurės šalių tyrimą, kur dar didesnė vartotojų dalis nei Baltijos šalyse įsigyja alų užsienyje. Ten taip pat pagrindinis tai lemiantis veiksnys buvo kainų skirtumai“, - teigė jis.
Tyrimo duomenimis, kas antras Baltijos šalių gyventojas per metus bent kartą užsienyje pirko produktų ar namų apyvokos daiktų. Labiausiai pirkimas užsienyje paplitęs tarp estų (56 proc.), kiek rečiau į aplinkines valstybes vyksta latviai ir lietuviai (atitinkamai 52 ir 49 proc.).
Tuo metu reguliarus pirkimas labiausiai paplitęs tarp lietuvių - 51 proc. apklaustųjų užsienyje prekes įsigyja reguliariai. Tarp estų tokių buvo 48 proc., tarp latvių pasitaikė rečiausiai - 44 proc.
Lietuviai pirkimui užsienyje dažniausiai rinkosi Lenkiją (71 proc.) ir Latviją (51 proc.). Latviai - Lietuvą (55 proc.) ir Estiją (40 proc.). Estai - Latviją (76 proc.) ir neapmuitinamų prekių parduotuves (24 proc.).
Pirkimo pasienyje tyrimą atliko Olandijoje įsikūręs tyrimų institutas „Regionplan Policy Research“ bei profesinių paslaugų įmonė „EY“. Tyrimo tikslas - įvertinti Baltijos šalių gyventojų pirkimo užsienyje įpročius, apimtis ir dažnumą. Tyrimas rėmėsi bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdyta reprezentatyvia apklausa trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš viso 2017 m. gruodžio mėnesį buvo apklausta 3019 vyresnių nei 18 metų respondentų - po maždaug 1000 iš kiekvienos valstybės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...