Užsieniečiams palengvintos sąlygos apsigyventi ir įsidarbinti Lietuvoje

Už užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, keturi buvo prieš, 24 susilaikė.

Numatyta, kad gyventi Lietuvoje norintys užsieniečiai savo darbuotojams turės mokėti atlyginimą, kurio minimalus bendras darbo užmokesčio dydžio fondas būtų ne mažesnis kaip dvi vidutinės mėnesio algos. Tai šiuo metu sudaro apie 1,5 tūkst. eurų. Iš įstatymo išbraukta prieš dvejus metus įvesta prievolė įdarbinti tris darbuotojus. Pagal nustatytą naują reglamentavimą, bus galima įdarbinti vieną arba daugiau žmonių.

Be to, jie galėtų įdarbinti dar leidimo gyventi Lietuvoje neturinčius, tačiau to siekiančius užsieniečius.

„Tai skirta tik naujai atvažiuojantiems ekonominiams migrantams, kurie čia susikuria sau darbo vietą“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Jeigu šeima, pabėgusi iš Rusijos, pavyzdžiui, nori čia pradėti verslą ir suranda nišą, mes nuimame įpareigojimus, kol procedūros vyksta, tikrina, leiskime jiems teikti paslaugą, mokėti mokesčius. Ir jie saugiau jausis, ir mums nebus papildomų išlaidų“, – teigė jis.

Jo pataisa dėl asmenų, neturinčių leidimo gyventi Lietuvoje, įdarbinimo sukėlė aštrią dalies Seimo narių kritiką. Anot jų, trečiųjų šalių piliečiams per plačiai atveriamos durys kurtis Lietuvoje.

„Priimame įstatymą, kuris turėjo paskatinti verslių žmonių atėjimą čia. Bet ką mes padarėme? Mes kartu priėmėme pataisą, kuri leidžia bet kam ateiti (...) neribotai, su visomis šeimomis. Ką mes žmonėmis pasakysime?“ – teigė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

„Darbietis“ Kęstutis Daukšys naują normą pavadino valstybės interesų išdavimu.

Konservatoriaus Audroniaus Ažubalio teigimu, A.Syso pataisa prieštarauja kitam to paties įstatymo straipsniui, nes jame numatyta, kad užsieniečio darbas laikomas neteisėtu, jeigu jis dirba „be leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti“.

A.Syso tvirtinimu, kaltinimai dėl nelegalaus verslo įteisinimo nepagrįsti.

„Jeigu nori pradėti verslą, turi užsiregistruoti, gauti leidimą, žiūrint koks verslas. Nėra taip, kad atsidariau kebabinę, priėmiau 30 arabų...“, – BNS sakė parlamentaras.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius vylėsi, kad pataisas dar turinti pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlys minėtą normą pataisyti.

„Vienintelė problema dėl to, kad teisė nuolat gyventi bus suteikiama ne tik tiems, kurie atvažiuos su startuolių vizomis, dirbti kieno nors kompanijoje ar atvažiuos kaip studentai, ar kaip kvalifikuota darbo jėga, bet galės gauti tokią teisę tie, kurie atvažiuoja ir įkuria čia savo verslą. Čia yra daug klaustukų. Pirmas dalykas, ar tikrai galima patikrinti, ar jie tikrai Lietuvoje įkūrė verslą. Lietuva jau buvo susidūrusi su situacija, kad kurdavo nemažai fiktyvaus verslo, kad gautų teisę nuolat gyventi. Kitas dalykas – ar bet kokiam verslui mes suteikiame teisę nuolat gyventi“, – kalbėjo A.Kubilius.

Pagal priimtas kitas pataisas, lengviau dirbti ir gyventi šalyje galės užsieniečiai, kuriantys startuolį, t. y. įmonę, susijusią su naujomis technologijomis ar kitomis Lietuvos ūkiui reikšmingomis naujovėmis. Jie galės ne tik greičiau, per mėnesį, gauti laikinąjį leidimą gyventi, tačiau ir atsivežti savo šeimą. Ar steigiama įmonė atitinka startuolio savoką, vertintų speciali Ūkio ministerijos komisija. Gavusieji tokius leidimus per 30 dienų privalės įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, o to nepadarius, leidimas būtų panaikintas. Be to, dvejus metus tokiam užsieniečiui nebūtų taikomi papildomi reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus, minimalaus įstatinio kapitalo.

Šeimą atsivežti galės ir įmonių, kurių metinė apyvarta viršija ar yra lygi 0,5 mln. eurų, vadovai, nesantys įmonių akcininkais, taip pat ir minėti smulkūs verslininkai, į įmonę investavę ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų savo lėšų. Vadovams laikini leidimai gyventi Lietuvoje bus išduodami trejiems metams.

Trūkstamiems Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams bus galima mokėti nebe du, o 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą. Aukštos kvalifikacijos specialistams bus prilyginti ir asmenys, kurie turi penkerių metų darbo patirtį toje srityje, bet neturintys aukštojo mokslo diplomo.

Pagal įstatymą, atvykstantis užsienietis negalės uždirbti mažiau negu tą patį darbą toje pačioje įmonėje dirbantis Lietuvos pilietis, o jeigu įmonėje nedirba Lietuvos piliečių, užsieniečių alga negalės būti mažesnė negu vidutinis mėnesio darbo užmokestis tame sektoriuje.

Lengviau įsidarbinti galės mūsų šalyje studijuojantys ir besimokantys užsieniečiai ar baigusieji lietuviškas aukštąsias mokyklas. Atvykusiam studijuoti užsieniečiui leista dirbti ne daugiau kaip 20 val. per savaitę nuo studijų pradžios, o ne antrųjų studijų metų kaip nustatyta šiuo metu.

Įstatymo pataisos įsigalios nuo kitų metų sausio.