- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Miškų urėdijų reformos šalininkams įtikinėjant, kad pertvarka naudinga ir nereiškia miškų privatizavimo, oponentai visa dar abejoja jos reikalingumu.
Visuomenės veikėja, signatarė Birutė Valionytė mano, kad Aplinkos ministerijos inicijuojamos pertvarkos idėjos autoriais turėtų susidomėti Valstybės saugumo departamentas.
„Tuo, kas prastūmė šią reformą iki Seimo, mano galva, turi susidomėti Saugumo departamentas, todėl, kad tai yra sistemos griovimas, tai ne skaidrinimo procesas, o darymas dar neskaidriau. Ir palinkėčiau „valstiečių“ ir ypač su pavadinimu žaliųjų partijai susimąstyti... Aš suprantu, kad jus pastatė prieš faktą, kažkas labai profesionaliai“, - pirmadienį Seime vykstančioje konferencijoje „Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities vizija“ sakė B.Valionytė.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentui Albinui Tebėrai pertvarka irgi nekelia didelio optimizmo. Pasak A.Tebėros, nuo 2018 metų vietoje 42 urėdijų įsteigus vieną valstybinę įmonę, iškils daug grėsmių, pavyzdžiui, nepavyks didinti miško išteklių vertės, grąžos valstybei, racionaliai naudoti miškus ir didinti pajamas iš šio ūkio.
„Pats svarbiausias - psichologinis momentas: prarasime motyvaciją, atsakomybę, sumažės ekonominio efektyvumo paieškos miškų ūkio žemutinėse grandyse, tas ves prie bendrųjų pajamų, tuo pačiu grąžos valstybei mažėjimo. Konkurencijos silpnėjimas, šešėlinės ekonomikos didėjimas, apvalios medienos ir kitų gaminių apskaitos blogėjimas, regionuose esančių smulkių įmonių galimi bankrotai“, - konferencijoje sakė A.Tebėra.
Jis siūlo keisti urėdų skyrimo tvarką, kas penkerius metus atestuoti urėdijų veiklą: „Pasižiūrėti, kaip per tą laiką pasikeitė miško išteklių vertė, grąža valstybei ir bendrosios pajamos“.
Anot jo, urėdų kadencijos neturėtų būti ribojamos: „Visą lauką žmogus turi jausti, kad gerai dirbdamas, galės dirbti ir toliau“.
Pasak A.Tebėros, dabar Lietuvoje miškų plotai auga, o 1000 ha ploto tenka keturi miško darbuotojai.
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad urėdijų reforma padės ne tik sutaupyti lėšų, bet ir pasiekti efektyvesnį valdymą, didesnius miškininkų atlyginimus bei į šią sritį investuoti ne epizodiškai. Anot jo, urėdijas sujungus į vieną įmonę, būtų atsisakyta daug dubliuojančių funkcijų - dabar naudojamos penkios skirtingos buhalterinės programos, IT technologijos yra labai atsilikusios.
„Mes turime užtiktinti, kad darbo užmokestis būtų labai panašus bent jau į kaimynines šalis, kur žmonės dirba tą patį darbą, mes nenorime, kad žmonės dairytųsi aplink ir išvažiuotų“, - sakė aplinkos viceministras.
Jis mano, kad investicijos į miškų ūkį turi būti didesnės: „Taip, čia investuojami pinigai, bet mes, aplinkosaugininkai, manome, kad investicijos turi būti didesnės“.
Seime pradėtas svarstyti projektas, pagal kurį po pertvarkos bus atleista 400 žmonių, o ne keli tūkstančiai, kaip tikina miškininkai. Pagal pertvarką, o urėdijų skaičius sumažės nuo dabartinių 42 iki 25-ių, tačiau jos nebus atskiros įmonės, o bus sujungtos į vieną valstybinę įmonę.
Aplinkos ministerija teigia, kad urėdijų sujungimas į vieną įmonę leis efektyviau naudoti valstybinių miškų turtą. Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.
Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatymu įtvirtino, kad šalyje privalo būti 42 urėdijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...