- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Klaipėdos uoste kovą smarkiai sumažėjo ir skystųjų, ir biriųjų krovinių, jis vis dar išlaiko teigiamą krovos rezultatą pagrinde dėl konteinerių.
Išsilaiko teigiama krova
Kovą Klaipėdos uoste buvo krautas rekordinis 82342 TEU konteinerių kiekis. Prieš tai geriausias mėnesio rezultatas buvo pernai rugpjūtį - 81776 TEU. Gerai dirbo abi uosto konteinerių krovos kompanijos. Iš jų 54,74 proc. arba 45073 TEU krovė „Klaipėdos Smeltė“, likusią dalį - Klaipėdos konteinerių terminalas.
Per kovą įvairių (generalinių) krovinių augimas, pagrinde dėl konteinerių, buvo 36,6 proc. arba 441 tūkst. tonų didesnis nei pernai. Tačiau tiek birių, tiek skystų krovinių kritimas šiemet kovą sudarė po 11,3 proc. Net 178 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde trąšų, ir 96 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde naftos produktų.
Nerimo sukėlė ryškus birių krovinių kritimas, nes prieš tai sausį ir vasarį jų krova buvo teigiama.
Per pirmuosius tris mėnesius Klaipėdos uoste krauta 11,69 mln. t krovinių. Tai buvo 7,4 proc. arba 806,7 tūkst. t daugiau nei pernai per tą laiką. Šį rezultatą lėmė 25,8 proc. išaugusi generalinių krovinių dalis, pagrinde dėl konteinerių ir ro-ro priemonių. Taip pat 8,4 proc. didesnė nei pernai išliko biriųjų krovinių apyvarta, daugiausia dėl žemės ūkio produktų krovos augimo.
Pokyčiai Latvijos uostuose
Iš dalies ir dėl padidėjusio Baltarusijos tranzito didžiausias Latvijos Rygos uostas per I ketvirtį pasiekė nedidelį 1,6 proc. augimą. Iš viso krauta 8,35 mln. tonų.
Šiais metais Rygos uoste ryškiai (8,2 proc.) sumažėjo rusiškų anglių. Kadangi anglys sudaro net 35 proc. šio uosto krovinių, jų sumažėjimas 260 tūkst. tonų atsiliepė ryškiai.
Anglis iš Rygos uosto perima Ventspilis. Dėl anglių ir grūdų Ventspilio uosto krova šiemet yra per 40 proc. didesnė nei pernai. Per tris mėnesius krauta per 6,5 mln. tonų krovinių.
Anglių krovos mažėjimui Rygos uoste įtakos taip pat galėjo turėti terminalų perkėlimas iš senamiesčio į Krivų salą.
Netgi 8,9 proc. sumažėjęs naftos produktų kiekis taip skaudžiai neatsiliepė Rygos uostui, nes jų jau yra palyginti mažai.
Kaip ir Klaipėdoje Rygos uosto krovą kėlė konteineriai. Šiemet per tris mėnesius iš viso jų krauta 122881 TEU. Tai 7,7 proc. arba 8767 TEU daugiau nei pernai.
Šiemet Latvijoje krovos nuostolius skaičiuoja tik Liepojos uostas. Kovą jis krovė 1,89 mln. tonų ir krova buvo 5,3 proc. mažesnė nei pernai. Labiausiai mažėjo pagrindinio uosto krovinio grūdų (33,5 proc.), naftos produktų (17,8 proc.) krova. Liepojos uoste augo antracitų (54 proc.), statybinių medžiagų (28 proc.), ro ro krovinių (16 proc.), konteinerių (15 proc.) krova.
Taline vėl prasidėjo kritimas
Jungtinis Talino uostas per tris mėnesius krovė 4,72 mln. tonų krovinių. Tai 300 tūkst. tonų arba 6 proc. mažiau nei pernai per tą patį laiką.
Daugelyje sričių jungtiniame Talino uoste I ketvirtį fiksuotas kritimas. Net 11,9 proc. arba 263 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių, pagrinde naftos produktų. Iš viso skysti kroviniai sudarė 1,95 mln. tonų. Jų dalis nuo bendros krovos jungtiniame Talino uoste siekia 41,4 proc. Dalis šių krovinių keliauja iš Rusijos.
Metų pradžioje Talino uoste pastebimai sumažėjo jūrų keltais gabenamų tiek krovinių (-3,4 proc.), tiek keleivių (-7 proc.). Ypač ryškus keleivių sumažėjimas (-30 proc.) linijoje iš Talino į Stokholmą. Pagrindinėje linijoje tarp Talino ir Helsinkio keleivių kiekio kritimas per I ketvirtį siekė 4,2 proc.
Kaip ir Klaipėdos, Rygos uostų atvejais, jungtinio Talino uosto kritimą švelnina net 15,4 proc. didesnė nei pernai konteinerių krova. Per I ketvirtį iš viso krauta 59605 TEU konteinerių.
Ryškus Talino uosto krovos kritimas prasidėjo nuo 2010 metų, kai siekė 36 mln. tonų per metus. Klaipėdos uostas tuo metu krovė 31 mln. tonų. 2011 m. Talino ir Klaipėdos uostų krova susilygino. Talino uosto krova dėl Rusijos krovinių perorientavimo į savus uostus ėmė smarkiai kristi, o Klaipėdos augo. Po to porą metų krova Talino uoste stabilizavosi. Dabar ji ir vėl pradėjo kristi žemyn.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...