Uosto krovą didina ir investicijos

Viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais didėjo ir iki rekordinių aukštumų išaugo krova, yra nuolatinės investicijos į Klaipėdos uostą.

Uoste – nuolatiniai pokyčiai

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vadovas Audrius Pauža teigiamai vertino pastarųjų metų Uosto direkcijos infrastruktūros vystymo projektus. Svarbiausia kompanijai buvo papildomas gilinimas ir padidintos galimybės priimti didžiausius „Panamax“ tipo laivus.

Apie investicijų svarbą uoste ir jų įtaką krovai nuolat kalba ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Iš Tarptautinės jūrų perkėlos keltu praplaukus visą uostą tai vienur, tai kitur gali pamatyti dirbančią hidrotechninę įrangą. Nustembi, kai pamatai naujus objektus, kurių nebuvo prieš pusmetį.

Labiausiai į akis krenta pokyčiai ties Birių krovinių terminalo krantinėmis. Pastaroji bendrovė stebina ypač maloniai. Prie jos nuolat stovi ir kraunama po 2-3 didelius laivus. Pirmą kartą savo istorijoje ji sugebėjo peržengti 700 tūkst. tonų mėnesinę krovą ir tapo antrąją krovos kompanija uoste po KLASCO. Jos krova akivaizdus tinkamų investicijų pavyzdys.

Kitas augančio verslo pavyzdys – „Klaipėdos Smeltė“. Jos konteinerių krova nuo šių metų vidurio nuolat auga. Ir bendra uosto konteinerių krova šiemet didesnė net 17 proc. Prie šios bendrovės nuo uosto pusės aiškiai matomas naujas akcentas – estakada jungianti „Klaipėdos Smeltės“ ir konteinerių krovai naudojamą buvusią „Progreso“ teritoriją. Netrukus ši estakada bus oficialiai atidaryta. A.Vaitkus ją vertina kaip modernų, o svarbiausia uosto veiklai labai reikalingą statinį.

Prie KLASCO krantinių į akis labiausiai krenta atsiradę trys nauji žemės ūkio produktų sandėliai. Jie galės sukaupti vieno „Panamax“ laivo grūdų krovos partiją – per 60 tūkst. tonų. Jie dar labiau didins bendrą Klaipėdos uosto grūdų krovą, kuri ir taip įspūdinga – net 64 proc. didesnė nei pernai.

Nauji pokyčiai matomi ir prie „Begos“ naudojamų krantinių – prie antrojo pirso nebeliko senų nesutvarkytų krantinių.

Lemia ir smulkūs darbai

Nuolat akcentuojama, kad Klaipėdos uosto stiprybė yra Uosto direkcijos ir verslo bendradarbiavimas.

Neseniai už 1,89 mln. eurų baigti Birių krovinių terminalo naudojamų 101-104 krantinių rekonstrukcijos darbai. Bendrovė „Borta“ nutiesė 361 metrą pokraninių kelių ir 1972 kv. metrus naujų dangų. Jau pradėti ir šios bendrovės naudojamų krantinių antrojo etapo rekonstrukcijos darbai, kurių vertė 9,8 mln. litų. Bus rekonstruota dalis krantinių. Šiuo metu kalami jų įlaidai, rengiamos templės.

Svarbūs geležinkelio tiesimo darbai atlikti prie Malkų įlankos terminalo ir krovos kompanijos „Bega“. Nutiesta atitinkamai 431 ir 818 metrų papildomo geležinkelio.

Uosto vystymas dažnai susideda ir iš nedidelių darbų, bet laiku atlikti jie duoda puikius rezultatus.

Artimiausiu laiku didžiausi infrastruktūros vystymo darbai laukia prie „Klaipėdos naftos“ naudojamų 1 ir 2 krantinių. Jas ketinama iš esmės perstatyti pritaikant būsimam 17 metrų gyliui. Po rekonstrukcijos, kuri prasidės 2017 metais, „Klaipėdos nafta“ vienu metu galės krauti jau ne du, o tris tanklaivius.

Svarbiausia bus tai, kad ji pilnai galės pakrauti pačius didžiausius į Klaipėdą atplauksiančius tanklaivius. Tai leidžia kalbėti apie geras naftos produktų krovos Klaipėdos uoste perspektyvas.

Tikėtinos rekordinės pajamos

Šiemet per 8 mėnesius bendra Klaipėdos uosto krova yra 3,4 proc. didesnė nei pernai ir siekė 26,22 mln. tonų.

A.Vaitkus teigė nuolat bendraujantis su uosto kompanijų vadovais ir šie garantuojantys, kad paskutiniųjų mėnesių krova bus palanki, gal netgi didėjanti. Todėl tikimasi, kad Klaipėdos uostas, vienintelis tarp rytinės Baltijos uostų, metus baigs su teigiama ir rekordine krova.

Juo labiau, kad atsigauna birių krovinių krova. Tikimasi, kad teigiama išsilaikys ir naftos produktų krova, nors rugpjūčio mėnesio buvo ryškus jos kritimas. Priežastis, kodėl tai vyko, dar teks aiškintis.

Džiugina apie 13 proc. jūrų keltais gabenamų krovinių augimas. Ir jį lėmė ne vien apie dvi savaites buvusi situacija, kai nesutarus Lenkijai ir Rusijai dėl leidimų, vežėjai iš Rusijos plūdo į Klaipėdą. Teigiamai vertinama Centrinio Klaipėdos terminalo veikla ir prisitaikymas aptarnauti keltų linija iš Klaipėdos į Švediją. Tai vėlgi laikoma sėkmingų uosto investicijų rezultatu.

Maloni šių metų tendencija yra gerokai labiau nei krova augančios Uosto direkcijos pajamos. Per 8 mėnesius gauta 32,64 mln. eurų pajamų. Tai net 7,9 proc. daugiau nei pernai. Pagal pajamas šie metai bus rekordiniai.

Uosto pajamas augino atplaukiantys didesni laivai, didesnis ro ro krovinių srautas, didesni kruizinių keleivių kiekiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių