- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uosto plėtojimo taryboje buvo žengtas tvirtas žingsnis link tolesnio uosto plėtojimo ir išorinio uosto įtvirtinimo.
Miestas pamatė „baltas salas“
Šiame posėdyje 10 balsavus už ir 6 susilaikius, patvirtinti konkretizuoti rengiamo uosto bendrojo plano sprendiniai.
Susilaikė trys savivaldos atstovai, kurie aiškino, kad pasigedo konkrečių sprendinių, kaip su miestu jungsis naujai planuojamos uosto teritorijos. Uosto direkcijos atstovai aiškino, kad šiame etape detalių jungčių nereikia ir negalima nurodyti.
Labiausiai užkliuvo, kad nenurodytos tikslios naujo kelio ir geležinkelio į išorinį uostą ties Melnrage ribos.
Plano rengėjos „Sweco Lietuva“ planavimo grupės vadovas Remigijus Šimkus aiškino, kad tikslios ribos bus nustatytos kitais planavimo dokumentais.
Kelti klausimai ir dėl žaliųjų zonų, kuriuo uoste nebereikia numatyti, bet uostas jų nenumatęs ir mieste. Nors ne uostas, o miestas turėtų numatyti, kur uosto pinigais mieste būtų sodinami medžiai.
Keltas klausimas dėl teritorijų prie uosto tvoros, nes ten nenumatytos uosto sanitarinės zonos ir miestiečiai galintys pareikalauti patvoryje statytis namus.
Iškelti teiginiai, kad jungtyse su uostu yra salos – baltos dėmės, kuriose atsidurs keliai. Pasigesta ir kai kurių neva rezervinių teritorijų, nors kaip aiškino Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, tai nesančios jokios rezervinės teritorijos, o tos teritorijos, kurios kol kas priklauso miestui ir jis jas yra pasižadėjęs perduoti uostui.
Susidarė įspūdis, kad miesto atstovai stengėsi sukelti chaosą, kad uosto taryboje nebežinotų kaip balsuoti. Tie patys dalykai jau buvo aptarinėjami prieš tris savaites Uosto tarybos posėdyje ir kelti tie patys klausimai. Panašu, kad miestas neturi rimtų argumentų ir „šaudė tuščiais šoviniais“, kas iš šalies atrodo keistokai.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė prognozavo, kad po bendrojo plano sprendinių patvirtinimo Uosto plėtojimo taryboje dar apie 4 mėnesius vyks kitos procedūros, kol jis bus pateiktas tvirtinti Vyriausybei.
Nuosekliai link išorinio uosto
Kitas svarbus žingsnis buvo tai, kad patvirtintas Klaipėdos jūrų uosto molų rekonstrukcijos variantas. Jis tas pats, kuriam jau buvo pritarusi Uosto taryba.
Čia didesnių ginčų nekilo. Uosto molai bus rekonstruojami pagal pirmąją alternatyvą. Dabartiniai pietinis ir šiaurinis molai rekonstrukcijos metu bus paaukštinti ir sustiprinti ir jų padėtis nebus keičiama. Ties abiejų molų dalimi bus įrengtos atraminės sienutės.
Rekonstrukcijos metu įplaukos kanalo kryptis bus pasukta maždaug 11 laipsnių, plotis uosto vartuose po rekonstrukcijos bus 184 m (šiuo metu yra 150 m).
Po rekonstrukcijos į Klaipėdos uostą galės įplaukti didžiausi šiuo metu į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai su maksimalia 15,2 m grimzle.
„Rekonstrukcija stipriai gerins Klaipėdos uosto įvaizdį, atsiras galimybė priimti didžiausių į Baltijos jūrą galinčių įplaukti parametrų laivus. Žymiai padidės uosto saugumas esant sudėtingoms oro sąlygoms“, – teigė A.Vaitkus.
Molų rekonstrukcija kainuos apie 41,8 mln. Eur. Didžiąją lėšų dalį tikimasi gauti iš ES fondų. Numatoma, kad molų rekonstrukcija be projektavimo darbų truks apie dvejus metus.
Pirmasis variantas organiškai be jokių pertvarkymų įsilietų į ateityje planuojamą statyti išorinį uostą ties Melnrage.
Netgi jau sudėlioti 7 etapai, kurie parodyti schemoje. Keturi iš jų susieti su dabartinio uosto pertvarkymu – pirmajame etape įrengiama nauja vedlinė ir molų galvutės, antrame – išorinio uosto laivybos kanalas gilinamas iki 17,5 metrų, trečiame – gerokai sustiprinamas pietinis molas ir išplatinamas laivybos kanalas, ketvirtajame – gilinamas dabartinis uostas iki 17 metrų. Kiti etapai susieti su išoriniu uostu – suformuojami išoriniai bangolaužiai, supilama naujo uosto teritorija, įrengiami papildomi bangolaužiai prie įplaukos vartų, kad mažintų bangavimą.
Regionas turi justi naudą
Vystant Klaipėdos uostą susisiekimo ministras Rokas Masiulis siūlė paraleliai diskutuoti apie tai, kaip iš to daugiau naudos turėtų gauti Klaipėdos regionas, jo statybos subjektai.
Kaip patirties pavyzdys analizuoti atominių elektrinių statybų projektai.
Anot R.Masiulio, Klaipėdos uosto išvystymas būtų keturis kartus mažesnis projektas nei atominės elektrinės statyba.
Jis norėtų, kad vykstant uosto statyboms ne mažiau kaip 40 proc. darbų Klaipėdos ar Lietuvos rangovai.
„Dideli projektai turi nešti naudą mūsų valstybei, žmonėms“, – svarstė R.Masiulis. Jo teigimu, reikės analizuoti, ką padaryti, kad Lietuvos valstybė ir Klaipėdos regionas iš tų statybų gautų naudą.
Dabar situacija yra ne pati geriausia. Gilinimo, molų statybos įrangos Lietuvos statybininkai beveik neturi. Didžiausius objektus, netgi krantines, Klaipėdos uoste stato Latvijos kompanijos. Lietuvos subjektai kartais su jais dalyvauja projektuose pagal jungtinės veiklos sutartis, bet, kaip rodo praktika, jų dalis nesiekia ir 10 procentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...