- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš aplinkinių uostų ir Klaipėdos uosto subjektų šiandien mažiausiai yra įsiskolinusi Uosto direkcija.
Bankuose – pigūs pinigai
Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skolos santykis su jos turime turtu yra vos apie 2 proc. Baltijos jūros regione mažesnį tiksliau nulinį skolų santykį turi Stokholmo ir Gdansko uostai.
Daugiausiai paskolų yra paėmusi Kopenhagos Malmės jungtinio uosto administracija – 63 proc., Geteborgo uosto administracija – 58 proc., Helsinkio – 39 proc.
Palyginti saikingai yra įsiskolinę Rygos (32 proc.) ir Talino (24 proc.) uostai.
Dėl konservatyvaus (pernelyg mažo) skolinimosi Klaipėdos uostas yra sulaukęs kritikos. Jį kritikavo viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Deivydas Gabulas.
Jo nuomone, skolintis šiuo metu yra naudinga, nes rinkoje pinigai yra pakankamai pigūs. Valstybės įmonės į savo veiklą turinčios daugiau investuoti iš skolinto kapitalo.
Tai, kad skolintis yra naudinga, įrodė privačios Klaipėdos uosto krovos kompanijos. Per pastaruosius metus Klaipėdos uoste yra iš esmės pasikeitusi krovos kompanijų bazė. Statomi nauji sandėliai, krovos linijos talpos, perkami nauji kranai. Tai daroma iš bankų paskolų, nes jau 7 metus nė vienoje uosto krovos kompanijoje nėra didėję krovos tarifai.
Nėra prasiskolinusi
Pagal uosto direkcijos 2017 m. veiklos ataskaitą jos turtas gruodžio 31 d. siekė 593 mln. eurų. Uosto direkcija turėjo sukaupusi 32 mln. eurų rezervą ir 41 mln. eurų nepaskirstyto pelno.
Per 2017 m. Uosto direkcija iš viso gavo 59,8 mln. eurų pajamų. Pagrindinė jų dalis – 52 mln. eurų – iš rinkliavų, 7,3 mln. eurų iš uosto žemės nuomos.
Veiklos sąnaudos 2017 m. iš viso siekė 25,7 mln. eurų. Didžiausią sąnaudų dalį sudarė ilgalaikio turto nusidėvėjimas (12,4 mln. eurų), atlyginimai (5,4 mln. eurų), uosto akvatorijos valymas (2,2 mln. eurų), mokesčiai Sodrai ir VMĮ (2,1 mln. eurų).
Kadangi Uosto direkcija mažai turėjo paskolų palūkanų už kreditus mokestis buvo nedidelis – 77 tūkst. eurų.
Per 2017 m. Uosto direkcija iš viso grąžino 1 mln. 952 tūkst. eurų paskolą. Praėjusių metų gruodžio 31 d, ji dar turėjo vieną 7,7 mln. eurų paskolą Šiaurės investicijų bankui. Paskola buvo imta akvatorijai gilinti ir krantinėms rekonstruoti. Pusę šios paskolos Uosto direkcija turi grąžinti per 5 metų laikotarpį, likusią dar vėliau.
Tai, kad Uosto direkcija nėra prasiskolinusi, yra teigiamas dalykas.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pastebėjo, kad tai suteikia uostui stabilumo. Bet kartu jis pripažino, kad Uosto direkcijai ateityje teks daugiau skolintis.
Planuose - milžiniškos paskolos
Per artimiausius 9 metus į vidinio uosto infrastruktūros plėtrą planuojama investuoti apie 790 mln. eurų. Investicijos būtų skirtos rekonstruoti pietiniam molui, įrengti pietinius uosto vartus, gilinti uostą iki 17 metrų, tvarkyti Malkų įlankai, kitoms uosto krantinės.
Anot Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus–vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, į krantines ir geležinkelius būtų investuota apie 500 mln. eurų, į kanalo gilinimą ir molus per 200 mln. eurų.
Šiuo metu jau yra patvirtinta 93 mln. eurų ES paramos suma. Ji būtų naudojama Malkų įlankos gilinimui ir molų rekonstrukcijai.
Paskaičiuota, kad vykdant artimiausių metų investicijų programą Uosto direkcijai tektų skolintis apie 460 mln. eurų. Toks skolinimasis būtų agresyvus, gal netgi rizikingas. Jis sudarytų daugiau kaip 10 metų Uosto direkcijos pelno dalį.
Ar imsis Uosto direkcija tokio skolinimosi politikos kol kas neaišku? Galbūt bus ieškoma ir kitų finansavimo šaltinių?
Uosto direkcijos investicijas dar gali apsunkinti ir valstybės noras iš Uosto direkcijos kasmet gauti dalį pelno. Bet kuriuo atveju, kaip pripažino susisiekimo ministras R.Masiulis – „statybų finansavimas ateityje bus brangesnis“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų11
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...