Uostą perkelti toliau nuo miesto galimybių nemato

Daugelyje didžiųjų pasaulio miestų, esančių prie jūros ar vandenyno, įkurti uostai. Tačiau suomiai, norėdami kuo daugiau krantinių pritaikyti žmonių poreikiams, nusprendė iš Helsinkio uostą perkelti toliau nuo sostinės.

Tuo metu nedidelį ūkinei veiklai tinkamą pakrančių ruožą turinti Lietuva, pasak Klaipėdos uosto direkcijos vadovų, tokių galimybių nemato, praneša LTV „Panorama“.

Keltais keliaujančius į Suomiją pasitinka įspūdingi Helsinkio vaizdai: prie krantinių prigludę milžiniški keltai, prabangios jachtos.

Helsinkio uostas, kaip ir Klaipėdos, įsikūręs mieste. Prieš keletą metų uosto krantinėse vyko aktyvi krova, dabar šis uostas iš esmės skirtas jau keleiviniai laivybai. Per metus čia keliauja apie 7mln. žmonių.

Kroviniai dabar plukdomi į naują Vuosario uostą, pastatytą už 14 kilometrų nuo Helsinkio. Likusiose laisvose krantinėse prie vandens įrengtos vaikų žaidimo aikštelės.

„Uosto teritorijos mieste buvo apribotos. Uostui neužteko vietos plėstis, ir vienintelis būdas išlaikyti veiklą ir ją toliau plėtoti bei diegti naujas technologijas buvo iškelti uostą už miesto ribų“, – teigė Helsinkio jūrų uosto Komunikacijos departamento vadovė Eeva Hietanen.

Prieš ketverius metus atidarytas Vuosario uostas užima daugiau kaip 200 hektarų teritoriją. Vietovė buvo kalnuota, todėl pirmiausiai ją reikėjo išlyginti, iškirsti miškus, žeme užpilti apie 90 hektarų jūros, nutiesti geležinkelius, iki 12,5 metro išgilinti įplaukos kanalą.

Čia kraunami iš arba į Šiaurės Europos uostus keliaujantys kroviniai. Suomiams prireikė 12 metų pastatyti naują uostą. Kiek mažiau truko naftos terminalo perkėlimas Kotkoje.

„Senasis naftos terminalas buvo miesto centre, ir gyventojai gyveno tarp talpyklų. Todėl terminalas ir perkeltas“, – aiškino Haminokotkos jūrų uosto komercijos direktorius Kyosti Manninenas.

Naujasis naftos terminalas perkeltas į priešais esantį įlankos krantą, o šioje vietoje įkurtas vienas gražiausių Kotkos parkų. Beje, šalia styrančių terminalo liekanų, krante guli ir „Nord Stream“ dujotiekio vamzdžio dalis. Vamzdžiai buvo kraunami ir plukdomi į jūrą bei klojami jos dugne būtent iš Kotkos uosto.

Tuo metu uosto plėtrai teritorijos stokojantis Klaipėdos uostas visuomenės poreikiams taip pat jau atlaisvino keletą krantinių. Vienoje iš jų įkurtas kruizinių laivų terminalas. Tačiau dalį teritorijos pietinėje dalyje teko paimti iš miesto.

„Latvija turi 600 kilometrų pakrantės, jau nekalbant apie Suomiją ar Švediją, kuri turi tūkstančio kilometrų ilgio pakrantę. O Lietuva turi tik 99 kilometrus. Iš jų 50 kilometrų – Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Lieka 50 kilometrų. Tai kur kišti visą tą ekonomiką? Teko dalį paimti iš miesto“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Jau kone 20 metų svarstoma giliavandenio uosto statybos idėja, pasak E. Gentvilo, jei būtų įgyvendinta, tai tik siekiant pritraukti naujų krovinių srautų. Dabartinio Klaipėdos uosto su milžiniškomis direkcijos, privataus kapitalo ir Europos Sąjungos investicijomis neketinama iškelti.


Šiame straipsnyje: uostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių