Uogų augintojai skaičiuoja, kiek naudos iš jų šiemet išspaus

Lietuvos uogų augintojai didelio nusivylimo šiais metais nejaučia. Nors dėl užsitęsusios žiemos ir vėlyvo pavasario buvo galima tikėtis prastesnio derliaus, jis užderėjo visai neblogas. Tiesa, uogų kainų kelti neišeina, nes vis didesnę konkurenciją sudaro tiek vietos augintojai, tiek lenkų ūkininkai.

Konkurencija auga

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai populiarėjančias šilauoges Šilalės rajone auginanti ūkininkė Ona Sungailienė dienraščiui teigė, kad šių metų derliumi skųstis tikrai negali.

"Turint omenyje, kokia buvo žiema, kaip ilgai neprasidėjo normalus pavasaris, tai tikrai viskas yra gerai", – teigė pašnekovė.

O.Sungailienės ūkyje užaugintos šilauogės šiuo metu parduodamos už 12–14 litų už kilogramą. Ūkininkės teigimu, tokia pat šių uogų kaina buvo ir per pernykštį sezoną. Be to, ji prognozuoja, kad bent artimiausiais metais šilauogės nebrangs.

"Šilauogės tikrai labai populiarėja, jų paklausa auga, tačiau kelti kainų neišeina, nes auga ir konkurencija. Šilauogių augintojų mūsų šalyje pastaruoju metu labai padaugėjo", – pasakojo aštuonerius metus šias uogas auginanti O.Sungailienė.

Pasak jos, dar prieš ketverius metus tekdavo važinėti po ūkininkų turgelius visoje Lietuvoje, o pirkėjams įsiūlyti šilauogių buvo nelengva. "Dabar tokios problemos tikrai nebėra. Žmonės pamėgo šias uogas ir mus patys susiranda. Be to, šilauogės turi labai daug organizmui naudingų medžiagų, tad daug šių uogų nuperka sveikatos problemų turintys žmonės", – dėstė pašnekovė.

Paklausta, ar sunku konkuruoti su stambiais kaimynės Lenkijos šilauogių augintojais, O.Sungailienė teigė, kad viskas priklauso nuo kainos.

"Jei manysime, kad lietuviškos uogos turi būti brangesnės, tai iškart kils problemų. Bet mes laikomės politikos, kad mūsų šilauogių kaina turi būti tokia pat kaip lenkiškų. Kai kaina vienoda, žmonės, žinoma, mieliau renkasi lietuviškas uogas", – sakė ūkininkė.

Be to, ir dalis O.Sungailienės ūkyje užaugintų šilauogių iškeliauja į užsienį. Tiesa, patys ūkininkai eksportu nesirūpina. Tiesiog uogas iš jų perka lietuvių didmenininkai, kurie jas vėliau perparduoda svetur.

"Lietuvoje ir užsienyje mūsų uogų parduodama maždaug po lygiai. Gal vos vos daugiau lieka mūsų šalyje", – skaičiavo šilauogių augintoja.

Daug eksportuoja

Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė sakė, kad kol kas supirkėjai šių uogų kainos dar nėra nustatę, nes šių uogų supirkimo sezonas dar tik prasidės. Tiesa, pati pašnekovė savo ūkyje Alytaus rajone išaugintų šaltalankių parduoti supirkėjams kol kas neketina. Nuskintos uogos šiuo metu šaldomos, nes ūkininkė ketina investuoti į jų perdirbimo įrangą ir prekiauti jau gatava produkcija.

Vis dėlto ji prognozuoja, kad supirkėjai už kilogramą šaltalankių uogų šiemet turėtų mokėti tiek pat, kiek mokėjo ir pernai – apie 2–2,5 lito.

"O šiaip metai sakyčiau vidutiniški – nei labai geri, nei labai prasti. Na, gal tik uogos kiek mažesnės nei pernai, o tai reiškia, jog reikia jų daugiau, kad priskintum tą kilogramą. Bet tai jau priklauso nuo gamtos, o ne nuo ūkininkų. Kažkuriuo metu, matyt, pritrūko drėgmės, tai uogos ir užderėjo mažesnės", – kalbėjo D.Kvedaraitė.

Ji taip pat teigė, kad šaltalankių paklausa auga, augintojų atsiranda daugiau, o didelė dalis Lietuvoje užauginamų uogų eksportuojama.

"Užsieniečiai tikrai labai nori šių uogų. O pagrindinės Lietuvos šaltalankių augintojų eksporto kryptys yra Vokietija, Švedija, Suomija", – vardijo pašnekovė.

Ji sakė, kad, priešingai nei šilauogių augintojams, šaltalankių plantacijas prižiūrintiems ūkininkams, lenkai jokios grėsmės nekelia.

"Lenkijoje yra šiek tiek šaltalankių augintojų, bet nedaug. Matote, šaltalankis yra specifinė uoga. Čia reikia labai daug rankų darbo, o kai reikia daug rankų darbo, tai ir kainos sumažinti neišeina", – aiškino D.Kvedaraitė. Stambieji šaltalankių augintojai uogų skynimo sezonu įdarbina ir po kelis šimtus papildomų darbuotojų.

Beje, didelė dalis šaltalankių sunaudojama ne maisto, o kosmetikos pramonėje. Iš šių uogų gaminami įvairūs kremai, kosmetiniai aliejai.

Liūdina supirkėjai

O Anykščių rajone serbentus auginantis ūkininkas Albertas Grigaliūnas ne toks optimistiškas. Pasak jo, derlius neblogas, serbentai, kaip dažnai pasitaiko, šiemet neiššalo, tačiau supirkėjų už šias uogas siūloma kaina nedžiugina. Be to, ir lenkai savo užaugintus serbentus pardavinėja pigiai.

"Supirkėjai šiemet daug nemoka. Net mažiau nei pernai. Šiemet už kilogramą juodųjų serbentų galima gauti 1,2 lito. Pernai kaina buvo bent 20 centų didesnė", – teigė A.Grigaliūnas.

Pasak jo, užaugintus serbentus parduodant tik supirkėjams, vien iš šių uogų išgyventi būtu sunku ar net neįmanoma. Todėl ūkininkai ieško išeičių – vieni imasi auginti ne tik serbentus, kiti uogomis bando prekiauti patys, o ne vežti jas supirkėjams.

"Tiems, kurie turguose turi gerą vardą, lengviau, nes prekyba ten pajudėjo stipriau. Pastebime, kad žmonės šiemet perka daugiau", – sakė ūkininkas.

Nors Lietuvoje yra deklaruota apie 3 tūkst. ha serbentynų ir tai yra antras pagal dydį skaičius visame pasaulyje, vis dėlto Lietuvos serbentų augintojai labai priklausomi nuo šalies, kuri pagal serbentynų plotus pasaulyje užima pirmą vietą, – Lenkijos.

Vos lenkų augintojai sumažina kainas, tą patį būna priversti daryti ir lietuviai. O lenkiškų serbentų kainos pastarosiomis savaitėmis kaip tik nukrito.

"Todėl labai džiaugtis nėra kuo. Metai labai vidutiniški, pajamos nedidelės. Ir negirdėjau, kad kokie nors serbentų augintojai galvotų apie plėtrą, nes, matyt, ir ateityje tendencijos bus panašios", – reziumavo A.Grigaliūnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių