- Valdas Kvedaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslininkai arba valstybės tarnybos darbuotojai kas mėnesį nuo algos valstybei atseikėja per 40 proc. mokesčių, dalį sumoka ir darbdavys. O ūkininkai iki šiol visų valdžių buvo lepinami lengvatomis.
Dalis Lietuvos ūkininkų visai nemoka gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o dalies pajamos apmokestinamos vos 5 proc. tarifu – triskart mažesniu negu eilinio mirtingojo. Atrodo, kad Seimo dauguma nieko keisti neketina. "Kauno dienos" kalbinti ekonomistai įsitikinę: lengvata žemdirbiams sudaryta kitų darbuotojų sąskaita ir situaciją privalu keisti.
Už milijonus – centai mokesčių
Kandidatuodamas į Seimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis deklaravo gavęs 3,8 mln. eurų, mokesčių sumokėjo šiek tiek daugiau negu 62 tūkst. eurų GPM. Kitaip tariant, milijonieriaus įnašas į šalies biudžetą tebuvo vos 1,6 proc. nuo gautų pajamų.
"Ūkininkų pildoma pajamų deklaracija visiškai neatspindi visų sumokamų mokesčių. Nutylint tai, kad aš pajamų deklaracijas pildau jau dvidešimt metų ir nė karto nesu gavęs jokių pastabų", – atremia R.Karbauskis, primindamas, kad jis nėra vien politikas, verslininkas, bet dar ir ūkininkas.
Tačiau jis arba nėra teisus, arba bando šį tą nutylėti – turintieji nuosavas žemės valdas arba jas nuomojantys iš kitų žemės savininkų gauna solidžias europines išmokas, kurios iki šiol nėra apmokestinamos. Ūkininkas dar gali gauti papildomai pajamų ir iš kitokios veiklos, sakykime, darbo pagal patentą ar verslo liudijimą. Pajamų jis gali gauti iš turto perleidimo, kapitalo.
"Kadangi ūkininkas pajamas gali gauti iš įvairios veiklos, atskirti, kiek iš tikrųjų gavo iš žemės ūkio veiklos, nėra galimybės", – pastebi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas Darius Buta. Taip pat nėra galimybės nustatyti, ar ūkininkas tikrai deklaravo faktinį pelną – jį galima sumažinti padidinus nuostolius arba investicija į gamybą.
Ne vien R.Karbauskis yra sumokėjęs tokius mažus mokesčius valstybei – centais nuo gautų pajamų atsiskaitė beveik visi į šios kadencijos Seimą pakliuvę ūkininkai.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų pradžioje šalyje buvo per 177 tūkst. žemės ūkio valdų, iš jų aktyvių – 173 tūkst. Panašūs skaičiai buvo ir ankstesniais metais. VMI duomenimis, 2015-aisiais buvo 114,4 tūkst. ūkininkų, kurie mokėjo GPM (šalyje buvo 1,7 mln. mokesčių mokėtojų). Šių ūkininkų sumokėti mokesčiai tesiekė 65,68 tūkst. eurų, o tai – vos vienas procentas nuo visų mokesčius sumokėjusiųjų (iš viso sumokėta 6,46 mlrd. eurų). Ūkininkai deklaravo per šį laikotarpį gavę 1,1 mlrd. eurų pajamų.
VMI teigimu, nuo 2011 m. mokestinio laikotarpio pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamoms, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas. Ūkininkų, kurie privalo registruotis arba jau užsiregistravo PVM mokėtojais, pajamos iš žemės ūkio veiklos apmokestinamos GPM 5 proc. tarifu.
Taigi pajamų – daugiau kaip 1 mlrd. eurų, o sumokėto GPM – vos apie 66 tūkst. eurų.
Teigiama, kad žemdirbystė yra specifinė verslo šaka, kurios rezultatai paprastai priklauso nuo gamtos ir nevisąlaik galioja principas "ką pasėsi, tą ir pjausi", todėl ir mokesčiai ūkininkams mažesni. Tačiau VMI statistika teigia, kad tokios gražbylystės tėra apgaulė. Mat, pavyzdžiui, 2015 m. ūkininkų apmokestinamų pajamų mėnesinis vidurkis buvo maždaug 740 eurų, o 2012 m. – veik 100 eurų didesnis. Tokius atlyginimus, apmokestinamus GPM 15 proc. tarifu, gauna beveik didžioji dalis šalies gyventojų.
Ūkininkai sukčiauja
Prieš kurį laiką Valstybės kontrolė atliko tyrimą apie žemės ūkio mokesčių lengvatas.
Kontrolieriai nustatė, kad Valstybės registruose nėra tikslios informacijos, kuri leistų nustatyti asmenų, vykdančių žemės ūkio veiklą, skaičių. Todėl sudėtinga įvertinti žemės ūkio srities mokesčių lengvatų taikymo tikslingumą, poveikį žemės ūkiui, biudžeto pajamoms.
Kontrolierių teigimu, nežinomas deklaruotinas žemės ūkio veiklos subjektų pajamų iš žemės ūkio veiklos dydis, todėl apsunkinamas žemės ūkio srities mokesčių lengvatų taikymo masto, jų poveikio biudžeto pajamoms ir žemės ūkiui vertinimas, o mokesčių lengvatomis gali naudotis asmenys, kuriems jos nepriklauso. Netikslūs duomenys apie žemės ūkio veiklos subjektus ir jų pajamas turi įtakos žemės ūkio veiklos subjektų mokamų mokesčių administravimui, todėl šie subjektai gali būti netinkamai kontroliuojami ir nemokėti mokesčių.
VMI audito metu nustatyta, kad net 84 proc. atrinktų fizinių asmenų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) ir VMI pateikė skirtingą informaciją apie savo finansinę padėtį. Antai 2009–2012 m. VMI pateiktose metinėse pajamų deklaracijose jie nurodė 8,7 mln. litų mažesnes apmokestinamąsias pajamas iš žemės ūkio veiklos nei NMA pateiktose finansinėse ataskaitose.
Kad ūkininkai linkę sukčiauti, yra įsitikinusi ir VMI. Neseniai buvo atlikti 27 ūkininkų mokesčių tyrimai. Visi tikrinti ūkininkai deklaravo ne visas gautas pajamas arba neleistinai padidino sąnaudas. Tyrimų rezultatas: ūkininkai net 226 tūkst. eurų buvo padidinę nuostolius iš žemės ūkio veiklos, taip sumažindami apmokestinamąsias pajamas veik trečdaliu milijono eurų. Jei ne šis VMI patikrinimas, valstybė būtų netekusi veik 50 tūkst. eurų mokesčių.
"Tai patvirtina, kad žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai turi daugiau pajamų iš šios veiklos, nei nurodo metinėje pajamų deklaracijoje", – teigiama VK ataskaitoje.
Didesnę naštą – miestui
Ankstesnės kadencijos Seimas žemdirbiams buvo numatęs dar daugiau mokesčių lengvatų. Politikai buvo nutarę, kad "Sodros" įmokas nuo šių metų pradžios turėtų mokėti tik ūkininkai, valdantys ne mažesnius kaip aštuonių ekonominių dydžių ūkius. O tai – apie 10 tūkst. eurų pajamų (atskaičius išlaidas) per metus. Paprastai toks ūkininkas turi apie 55 ha žemės be galvijų arba apie 30 ha ir iki 30 karvių. Naujasis Seimas tokią lengvatą panaikino ir įstatyme fiksavo seną padėtį – "Sodrai" turės mokėti visi, valdantys ne mažesnius kaip keturių ekonominių dydžių ūkius (25–33 ha žemės arba turintys apie 20 galvijų bei iš savo ūkio gaunantys apie 4 tūkst. eurų pajamų per metus).
"Apskritai mokesčiai žemės ūkyje yra keisti. Žemės ūkio veiklą vykdančios bendrovės ar kooperatyvas moka vienus mokesčius, ūkininkas – kitokius, mažesnius. Tokias lengvatas reikia ne tik naikinti, bet ir padaryti taip, kad mokesčiai visiems būtų vienodi", – sako Seimo Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas, pripažindamas, kad jis linkęs mokesčius ne tik sulyginti, bet ir sumažinti.
Tačiau politikas pastebi, kad dabartinė Seimo valdančioji dauguma yra linkusi mokesčius didinti ne kaimui, bet miestui. Antai ankstesnės kadencijos Seimas buvo priėmęs pataisą, kad "Sodros" mokesčio ribos – 7,5 tūkst. eurų per mėnesį. Kitaip tariant, daugiau uždirbantieji "Sodrai" turėjo mokėti tik nuo 7,5 tūkst. eurų.
"Kad turtingesni dar turtingesni nepasidarytų", – replikuoja E.Gentvilas, paklaustas, kodėl Seimo daugumai neįtiko ankstesnė įstatymo redakcija. Politikas pripažįsta, kad taip bus didinamas "Sodros" biudžetas, jį perskirstant ir mažai mokesčių sumokėjusiems ūkininkams, o daugiau sumokėjęs asmuo nei papildomų paslaugų, nei didesnės pensijos negauna.
Pašnekovo manymu, ES bendroji politika lepina kaimą. "Europinėmis išmokomis, teigiama, saugomos kaimo gyvenvietės, verslas, amatai, tačiau tai sukuria netolygumą tarp kaimo ir miesto. Vis dėlto valstybės turi teisę tokioms išmokoms taikyti apmokestinimo instrumentus. Gaila, Lietuva to netaiko. Ir manau, kad Seimo dauguma to nedarys", – sako buvęs Europos Parlamento narys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...