Ūkininkai laiko vis mažiau karvių, kai kurie visai atsisako pieno ūkių

Lietuvos ūkininkai laiko vis mažiau gyvulių, ypač melžiamų karvių, kai kurie visai atsisako pieno ūkių, praneša LTV „Panorama“.

Tačiau nemažai investavusių į pieno ūkių modernizavimą Šakių rajono bendrovių vadovai sako, kad pienininkystė pelninga.

Stebinančiai šviesu ir tvarkinga Voniškių bendrovės fermose. Šildomos grindys veršeliams ir karvių melžimo aikštelėje, automatizuotai dalijami pašarai, girdomi veršeliai. Kiekvienas kompiuterio atpažįstamas pagal numerį ir gauna savo normą.

„Fermose geras mikroklimatas tiek žiemą, tiek vasarą, kadangi vasarą per didelius karščius mes įjungiame oro maišytuvus ir nuolat galime nustatyti reikiamą oro temperatūrą. Todėl mažiau gyvuliai serga“, – tvirtino Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovės Gyvulininkystės padalinio vadovė Aldona Jakštienė.

Šiai moderniai prieauglio ir melžiamų karvių fermai pernai išleista 4 mln. litų. Iš viso į kelių fermų kompleksą bendrovė investavo 10 mln. litų. Dabar 700 galvijų prižiūri 12 žmonių.

„Pastatus senus griauname, statom palaipsniui naujus, modernius, kur įdiegiame naują modernią vakarietišką techniką. Pastaruosius metus, nors ir didelės investicijos pas mus, visgi pienas yra pelningas“, – tikino Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Henrikas Braškys.

Bendrovė ketina rekonstruoti dar vieną tvartą ir laikyti 500 melžiamų karvių. Panašiai tvarkosi ir kitos Šakių rajono bendrovės, kur per metus iš karvės primelžiama po 7–9 tonas pieno.

Tačiau dėl palyginti žemų supirkimo kainų senstančio Lietuvos kaimo ūkininkai laiko vis mažiau gyvulių. Paskutinio žemės ūkio surašymo duomenimis, 2010-aisiais galvijų skaičius nuo 2003 metų sumažėjo penktadaliu.

Kasmet išnyksta maždaug 12 tūkst. pieno ūkių, daugiausia smulkių, kurių šeimininkai – vyresnio amžiaus.

„Tenka apgailestauti, kad į jų vietą nebeateina jaunimas arba labai mažai jo pasirenka gyvulininkystę. Vis dėlto gyvulininkystė ir pieno ūkis yra labai imlūs darbui, reikalingos didžiulės investicijos. Reikia, kad valstybė skirtų didesnį dėmesį šiam sektoriui“, – teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimu, auginantys gyvulius mažiau remiami nei žemdirbiai, užsiimantys augalininkyste

Dabar europinių pinigų ne kažin kiek likę. Tikėtis pagerėjimo gyvulininkystės ūkių šeimininkai gali nuo 2014-ųjų, kai prasidės naujas finansinis laikotarpis.