- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma turguje apsiperkančių žmonių ten lankosi siekdami įsigyti kokybiškų ir šviežių produktų tiesiai iš ūkininko, o mažesnė kaina, kaip priežastis eiti į turgų, įvardijama tik ketvirtoje vietoje, rodo bendrovės „Spinter research“ atliktas tyrimas.
Svarbus asmeninis kontaktas
„Turgus jau seniai nėra ta vieta, kur žmonės tikisi kažko gauti pigiau. Žinoma, ateina ir tokių, bet dažnai pastarieji pasisukioja ir nebegrįžta. Negalima geresnės prekės gauti pigiau už prastesnę. Čia žmonės ateina kokybės, nes pomidoras, kuris sunoko ant krūmo ir buvo nuskintas tik šį rytą visada bus skanesnis už tą, kuris nuskintas dar žalias ir noko keliaudamas iš Ispanijos į mūsų prekybos centrą“, – sako ūkininkų produkcija prekiaujančios parduotuvėlės „Skonio ritmu“ vadovas Laimonas Navickas.
Bendrovės „Benedikto turgus“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, dvi svarbiausios priežastys, dėl kurių žmonės renkasi turgų, tai galimybė įsigyti lietuviškų produktų tiesiai iš ūkininko bei galimybė gauti šviežesnių produktų. Šiuos faktorius, kaip svarbiausius renkantis turgų, nurodė po 56 proc. respondentų.
„Asmeninis kontaktas labai svarbus, apie 70 proc. mano pirkėjų yra nuolatiniai, kurie ateina vaisių ir daržovių pas Rolandą ir man net mintis nekiltų jiems siūlyti nekokybišką prekę. O jie žino, kad jei kartais taip nutiktų, grąžinčiau pinigus neprašydamas jokių kasos kvitų ar parodyti nekokybišką prekę. Kaip žmonės turi asmeninius kirpėjus, gydytojus, taip ir savo maisto produktų pardavėjus“, – sako jau dešimtį metų turguje Lietuvos ūkininkų išaugintais vaisiais ir daržovėmis prekiaujantis Rolandas Vestartas.
Kaina svarbiausia namų šeimininkėms
Galimybę turguje įsigyti šviežesnių produktų ypač vertina moterys (68 proc.) ir jaunimas (62 proc.). Aukščiausio ir vidutinio lygio vadovams (68 proc.) ir namų šeimininkėms (63 proc.) svarbu, jog produktus gali įsigyti tiesiai iš ūkininko.
52,5 proc. respondentų nurodė, kad turguje lankosi, nes čia tikisi gauti kokybiškesnių produktų. Labiausiai kokybę akcentavo darbininkai ir techniniai darbuotojai (57 proc.) bei aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (54,5 proc.).
Turgų, kaip vietą kur produktų galima įsigyti pigiau, nurodė 41 proc. respondentų. Tai aktualiausia namų šeimininkėms (52,5 proc. ) ir pensininkams (44 proc.).
Po 24 proc. respondentų renkasi turgų dėl to, kad mėgsta asmeninį kontaktą ir apsiperka pas tą patį pardavėją bei dėl galimybės paragauti perkamo produkto. Dar 23 proc. apklausos dalyvių turgų renkasi dėl to, kad mėgsta pabendrauti su prekybininkais, o apsipirkimas jiems yra ir laiko praleidimo būdas. Mėgstantiems pirkti turguje svarbu ir tai, jog čia galima rasti prekių, kurių nėra parduotuvėse (20 proc.) ir žinojimas, jog apsipirkdamas palaiko vietos gamintojus (12 proc.).
Pasigenda kokybiškų prekybos vietų
Apklausos duomenimis, turguje produktų įsigyja 79 proc. Lietuvos gyventojų. Kalbintų prekybininkų manymu, šis procentas būtų dar didesnis, jei turgūs būtų labiau reprezentatyvūs.
„Dabar Vilniuje yra vos keli turgeliai, kuriuose yra malonu būti, kitur – be tvarkos išmėtyti kioskai, palapinės. Manau, dabar dalį potencialių pirkėjų nuo turgaus atgraso netvarka“, – sako „Rolando daržovių“ vadovas R. Vestartas.
Savo šeimos ir kitų ūkininkų išaugintą produkciją parduodantis pašnekovas pastebi, kad keičiasi ne tik pirkėjų, bet ir pačių prekiautojų poreikiai. „Sėdėti lietuje ir gaudyti vėjo nešamą palapinę ar žiemą sugrubusiomis rankomis skaičiuoti monetas – menkas malonumas. Pardavėjai taip pat nori dirbti estetiškoje, šiltoje aplinkoje, turėti stacionarią vietą produktams susidėti“, – kalba R. Vestartas, nusprendęs persikelti į gruodį duris atversiantį „Benedikto turgų“.
L. Navickas pasigenda turgaus, kuriame pirkėjai galėtų atsiskaityti banko kortelėmis, nes dauguma žmonių darbo užmokestį gauna būtent į jas. „Dirbti naujajame turguje apsisprendžiau tikėdamasis, kad tai bus prekyvietė, kurioje klientų sulauksime nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dabar daugumoje turgų, jei prastas oras, jokia prekyba praktiškai nevyksta“, – pasakoja mėsos ir pieno produktais prekiaujančios parduotuvėlės vadovas.
Lietuvos gyventojų apsipirkimo turguje įpročių tyrimą šių metų birželio 19-27 d. bendrovės „Benedikto turgus“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter research“. Reprezentatyvaus tyrimo metu šalyje standartizuoto betarpiško interviu būdu apklausta 1012 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...