Tyrimas: lietuviai pirkiniams išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse

  • Teksto dydis:

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau sparčiai vejasi latvius, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. Tyrimo duomenimis, vidutiniškai vieno apsilankymo parduotuvėje metu lietuviai pirkiniams išleidžia beveik 2 eurais daugiau nei latviai, tačiau nuo Estijos vis dar atsiliekama.

„Baltmi“ duomenimis, pernai gruodį vidutinės vieno namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabako gaminiams, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje buvo 420,14 euro (15 proc. daugiau nei pernai lapkritį), Latvijoje - 422,79 euro (20 proc. daugiau), Estijoje - 535,44 euro (25,8 proc. daugiau).

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pažymi, kad panašios tendencijos laikėsi jau kurį laiką.

„Matosi, kad lietuviai po truputį ima vytis latvius. Anksčiau skirtumas tarp vidutinių išlaidų būdavo didesnis. Tai siečiau su tuo, kad mūsų vidutinis atlyginimas į rankas sparčiai artėja prie latvių algos po mokesčių ir tai galbūt atsispindi šioje statistikoje. Panašu, kad šiemet pagal vidutinį atlyginimą atskaičius mokesčius latvius aplenksime“, - BNS sakė T.Povilauskas.

Anot jo, taip pat reikėtų nepamiršti, kad Latvijoje pagrindinių prekių kainos išlieka aukštesnės nei Lietuvoje.

„Baltmi“ duomenimis, vieno apsilankymo parduotuvėje metu lietuviai pernai gruodį išleido vidutiniškai 13,04 euro, latviai - 11,19 euro, o estai - 15,66 euro. Palyginti su lapkričiu, šios sumos išaugo atitinkamai 10,8 proc., 9,5 proc. ir 14 procentų.

T.Povilausko teigimu, lietuvių ir latvių vidutinių vieno apsipirkimo išlaidų skirtumą lemia pirkėjų įpročiai ir parduotuvių skaičius.

„Skirtumą reikėtų aiškinti per įpročių prizmę ir vertinant pagal parduotuvių tankį, nes Latvijoje parduotuvių skaičius vienam gyventojui yra didesnis nei Lietuvoje. (...) Taip pat buvo kalbėta, kad praėjusiais metais Latvijoje namų ūkių nuotaikos buvo šiek tiek prastesnės nei Lietuvoje. Be to, Latvijos ekonomika ir atlyginimai pernai augo daug lėčiau, nuotaikos buvo slogesnės ir tai atsispindi šiuose skaičiuose“, - kalbėjo SEB banko analitikas.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė BNS teigia, kad vertinant namų ūkių išlaidas gruodžio mėnesį, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad gruodis yra pasiruošimo šventėms mėnuo, tad dažnai namų ūkių išlaidos šį mėnesį padidėja.

„Kalbant apie apsipirkimo įpročius, verta paminėti, jog tyrimai rodo, kad Baltijos šalių gyventojai yra aktyvūs įvairių nuolaidų bei akcijų „medžiotojai“. Tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, beveik pusė (47 proc.) maisto ir kasdieninio vartojimo prekių Lietuvoje perkama akcijų metu. 40 proc. Lietuvos vartotojų apsipirkdami ieško būtent tų prekių, kurių kainoms taikoma nuolaida, iš jų 11 proc. netgi renkasi apsipirkimo vietą pagal taikomas nuolaidas. Taigi įprotis ieškoti geresnių pasiūlymų gali padėti namų ūkiams sutaupyti apčiuopiamas sumas, tačiau tą taip pat reikia daryti protingai ir nepirkti nereikalingų prekių, tik todėl, kad jos šiandien yra siūlomos pigiau, nes tokiu būdu yra ne taupoma, o daugiau išleidžiama“, - BNS sakė J.Cvilikienė.

Praėjusių metų pavasarį instituto atliktas Baltijos šalių gyventojų būtinųjų išlaidų tyrimas parodė, kad daugiausiai išlaidų gyventojai skiria maistui. Vilniuje vienos šeimos vidutinės išlaidos maistui pernai sudarė 24 proc., Rygoje - 27 proc., o Taline - 15 procentų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vile

Vile portretas
Butu kvaila pirkti be nuolaidu pvz. skalbimo priemones,tualetini popieriu ar kt.ne maisto prekes,kuriu gali nusipirkti ilgesniam laikui. Kas kita del maisto prekiu,bet ir tada yra galimybe pasinaudoti iv.nuolaidomis. Juk nebutina,sakysim,pirkti kiaulienos kumpi,kai tuo tarpu nugarinei yra nuolaida. Aisku,zmogus pirks nugarine. Be to,mano manymu,kainos yra taip ispustos,kas tuos "nuolaidos" yra tikros kainos atspindys - cia,kaip sakoma, ir arkliui aisku. Juk negali taip buti,kad kiekviena savaite prekybos centras darytu nuolaidas pvz. skalbimo priemonems 40%,tik viena savaite vieno gam,intojo,kita - kito. Todel ir laukiame nuolaidu,kuriu nuolaidomis nepavadinsi,greiciau tikromis kainomis.

viciunia iš Šančiu

viciunia iš Šančiu portretas
Nei Latvijos,nei juo labiau Estijos gyventojai neturi pašonėje Lenkijos.Ten lietuviai paliko pernai 300 milijonų evrų-ne litų.Tad ,mano nuomone šitie skaičiavimai-niekiniai.Tikiu,kad estai išleidžia mažiau negu lietuviai,kurie atėję į parduotuvę šluoja viską.Reikia ar nereikia.Atrodo nuo senų,senų laikų bijo,kad sekantį kartą pardavykloje neras nieko.Paskui dejuoja,kad kyla kainos.Kol taip ,,pirks"(šluos) -tik kvailas pardavėjas nekels.Vidury baltos dienos,kai anksčiau visi būdavo darbuose,moksluose,parduotuvės pilnos ir pilnos pirkėjų.Atrodo,kad pagrindinis užsiėmimas prisipirkti,prisiėsti ir gulėti prieš televizorių.Juk dabar nieko negaminama(apart kepyklėlių) ir neauginama.Tik perkama ir parduodama.Arba parduodama ir perkama.Kupi-prodaj.

skurdas

skurdas portretas
tik bulgarai ir romunai pagal statistika gauna maziau nei mes ir euras tris kartus padidino skurduma kas buvo litais dabar eurais bet ju gauni tris kartus maziau
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių