Tyrimas: lietuviai nedarbo bijo labiau nei blogėjančios sveikatos

Kas ketvirtas žmogus Lietuvoje labiau bijo netekti darbo ar mažėjančio atlyginimo nei blogėjančios sveikatos, o privalomieji darbuotojų sveikatos tikrinimai yra neefektyvūs. Tai parodė Higienos instituto specialistų atliktas tyrimas.

Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus profilaktiškai tikrinant sveikatą, įtarta tik 5–19 proc. profesinių ligų, kurios vėliau buvo užregistruotos. Didžioji dauguma ligų įtarta darbuotojui pačiam kreipusis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kai liga jau buvo vėlyvos stadijos ir žmogus tapo iš dalies ar visiškai nedarbingas, rašoma pranešime spaudai.

Beveik nenustatoma kai kurių grupių profesinių ligų, pavyzdžiui, onkologinių, alerginių, infekcinių, kurias sukelia kenksmingi cheminiai, biologiniai darbo aplinkos veiksniai. Dėl šių priežasčių Higienos instituto Profesinės sveikatos centro specialistai atliko tiriamąjį projektą „Darbuotojų periodinių sveikatos patikrinimų ir profesinių ligų nustatymo įvertinimas“.

Tyrimo metu buvo apklausti 238 šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai ir 119 pacientų, kurie kreipėsi dėl profesinės ligos nustatymo.

Profesinę ligą yra įtarę pusė (50,4 proc.) periodinius darbuotojų sveikatos tikrinimus atliekančių šeimos gydytojų. Tačiau nustatytos formos pranešimą užpildė ne visi gydytojai, kurie įtarė profesines ligas (62,7 proc.). Nepildžiusieji teigė, jog šių dokumentų parengimas – tai papildomas darbas, už kurį jiems nemokama, – priedo prie atlyginimo už profilaktinių sveikatos tikrinimų atlikimą teigė negaunantys net 81,5 proc. gydytojų. Dalis šeimos gydytojų prisipažino, jog paisė ir paciento prašymo nepildyti dokumentų.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog tik 19,3 proc. gydytojų mano, jog dabartinė profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų tvarka leidžia anksti nustatyti ankstyvą profesinės ligos stadiją. Dauguma įsitikinę, jog darbuotojų profilaktiniuose sveikatos tikrinimuose turėtų dalyvauti ir visuomenės sveikatos specialistas, ergonomikos specialistas, psichologas bei toksikologas.

Tyrimas parodė ir tai, kad daugiau negu pusė šeimos gydytojų savo žinias, atliekant periodinius darbuotojų sveikatos tikrinimus, vertina kaip vidutines arba nepakankamas, tačiau daugiau kaip trečdalis (35,3 proc.) jų niekada nesikonsultuoja su darbo medicinos gydytojais. Be to, kone penktadalis (19,3 proc.) šeimos gydytojų pacientus tikrina neišklausę darbo medicinos kursų, trečdalis (32,5 proc.) kursuose yra buvę daugiau kaip prieš penkerius metus.

Kita vertus, gerai darbo medicinos kursus įvertino tik 57,6 proc. šeimos gydytojų. Pagrindiniai priekaištai kursų rengėjams – prasta dėstymo kokybė ir priemonės, pasenusi informacija bei nepakankama kursų trukmė.

Darbuotojų motyvų ir patirties, siekiant profesinės ligos patvirtinimo, analizė parodė, kad 84,9 proc. respondentų profesinė liga buvo įtarta tik patiems kreipusis dėl susirgimo į gydytoją. Nors periodiniai sveikatos tikrinimai buvo atliekami 94,1 proc. darbuotojų, kuriems vėliau buvo nustatyta profesinė liga, šių tikrinimų metu profesinė liga įtarta tik 4,2 proc. apklaustųjų.

Didžioji dauguma žmonių, kurie kreipėsi dėl profesinės ligos nustatymo, buvo vyresni nei 50 metų amžiaus, vyrų – 2,5 karto daugiau nei moterų. Moterų išsilavinimas buvo aukštesnis nei vyrų. Dažniausios respondentų profesijos buvo vairuotojai ir traktorininkai. Daugiau nei pusės pajamos pastaruosius pusę metų buvo sumažėjusios arba jie bijojo, kad gali sumažėti. 67 proc. jų tikėjosi gauti piniginę kompensaciją. Beje, kreipęsi nustatyti profesinę ligą net 13,4 proc. respondentų darbe patyrė finansinių nuostolių. O beveik pusė (47,9 proc.) teigė darbe jaučiantys įtampą, nes dėl to nepatenkintas darbdavys.

Darbuotojai skundėsi, kad profesinė liga jiems neįtarta periodinio sveikatos tikrinimo metu, nes gydytojas neskyrė pakankamai laiko ir dėmesio jų sveikatai patikrinti (48,4 proc.) arba respondento sveikata paskutinio periodinio sveikatos tikrinimo metu buvo geresnė (46,2 proc.).

62,5 proc. respondentų teigė, jog jiems nepakako gydytojo suteiktos informacijos apie kenksmingų veiksnių poveikį sveikatai bei sveikatos tikrinimo rezultatus. O iki įtariant profesinę ligą, kad tokios egzistuoja žinojo mažiau kaip pusė (45 proc.) respondentų.

Tyrimą atlikę Higienos instituto specialistai parengė siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai. „Visų pirma būtina sukurti profilaktinių darbuotojų sveikatos tikrinimų kokybės kontrolės sistemą, kurią administruotų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Ji turėtų registruoti gydytojus, kurie išklausė darbo medicinos kursus ir turi teisę atlikti profilaktinius darbuotojų sveikatos tikrinimus. Taip pat tarnyba turėtų reguliariai audituoti šių gydytojų teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę“, – teigia Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyriaus vadovė Rasa Venckienė.

Ji mano, kad būtina sugriežtinti kompetencijos reikalavimus šeimos gydytojams, atliekantiems profilaktinius darbuotojų sveikatos patikrinimus. „Reikėtų ilgesnių nei 36 valandų privalomųjų darbo medicinos kursų, bei ne rečiau kaip kas penkerius metus atnaujinti žinias. Kursų kokybė turėtų būti iš esmės pagerinta, o gydytojai už šį darbą – skatinami,“ – priduria vadovė.

Specialistai taip pat siūlo įteisinti ekonominius svertus, kurie skatintų darbdavius rūpintis savo darbuotojų sveikatos priežiūros kokybe.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Premjeras: Nacionalinė žemės tarnyba nebus naikinama
    Premjeras: Nacionalinė žemės tarnyba nebus naikinama

    Vilniaus merui Remigijui Šimašiui išreiškus nuomonę, jog Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) turėtų būti naikinama, premjeras Saulius Skvernelis tam prieštarauja. ...

    2
  • Baltijos jūroje bus hibridinis laivas
    Baltijos jūroje bus hibridinis laivas

    Po poros metų Baltijos jūroje pasirodys pirmasis keleivinis jūrų keltas, kuris bus varomas vėjo energija. ...

  • Ūkininkams Lietuva – mažų mokesčių rojus
    Ūkininkams Lietuva – mažų mokesčių rojus

    Verslininkai arba valstybės tarnybos darbuotojai kas mėnesį nuo algos valstybei atseikėja per 40 proc. mokesčių, dalį sumoka ir darbdavys. O ūkininkai iki šiol visų valdžių buvo lepinami lengvatomis. ...

    2
  • 120 eurų išmoka už vaiką – įmanoma?
    120 eurų išmoka už vaiką – įmanoma?

    Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė registravo pataisas, pagal kurias vaikus auginantiems tėvams būtų mokama 120 eurų išmoka už vaiką, kartu atsisakant...

    7
  • Gyventojai renkasi etapinę renovaciją
    Gyventojai renkasi etapinę renovaciją

    Stringant valstybinei daugiabučių namų renovacijos programai, vis daugiau gyventojų atnaujinti pastatus apsisprendžia etapais – patys savo lėšomis. Įgyvendinami reikalingiausi darbai, kurie padeda sumažinti sąskaitas už šildymą. ...

    5
  • Metas prisiminti darbų saugą: šiemet darbe žuvo jau penki žmonės
    Metas prisiminti darbų saugą: šiemet darbe žuvo jau penki žmonės

    Padažnėjus nelaimingiems atsitikimams darbo vietose, Valstybinė darbo inspekcija primena, kad įmonės privalo susipažinti su darbų saugos reikalavimais ir jų laikytis. Šiemet jau gauti pranešimai apie penkias žūtis darbe – pernai t...

  • Pratęstas elektros jungties su Švedija remontas
    Pratęstas elektros jungties su Švedija remontas

    Savaitę dėl kabelio gedimo neveikiančios elektros jungties su Švedija "NordBalt" remontas pratęstas dar savaitei. ...

    1
  • Norintiems gauti būsto paskolą – brokerių kritikuojami streso testai
    Norintiems gauti būsto paskolą – brokerių kritikuojami streso testai

    Kreipiantis į banką paskolos būstui, vadybininkai pasiskaičiuos du scenarijus: su dabartinėmis ir su teorinėmis 5 proc. siekiančiomis palūkanomis - taip bankai bando išsiaiškinti, ar klientui pakaktų pinigų pragyvenimui, jei palūkanos ...

  • Koks internete perkančio europiečio portretas?
    Koks internete perkančio europiečio portretas?

    Apklausus pirkėjus internete iš 21 Europos valstybės paaiškėjo, kad itin sparčiai populiarėja apsipirkimas mobiliaisiais telefonais, vis daugiau žmonių perka ne savo šalies interneto parduotuvėse, o prekių pristatymo lankstumas be...

  • Stogo šiltinimas: kaip išvengti klaidų?
    Stogo šiltinimas: kaip išvengti klaidų?

    Vienas svarbiausių namo statybos etapų – tinkamas stogo apšiltinimas. Pasirinkus nekokybiškas medžiagas, prastą specialistą ar nusprendus savarankiškai apšiltinti stogą, ateityje galima sulaukti itin rimtų nemalonumų. ...

Daugiau straipsnių