- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
ESTEP ekspertai pristatė mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimo poveikio vertinimo studiją. ESTEP valdybos pirmininko dr. Klaudijaus Manioko vadovaujami tyrėjai nagrinėjo prekybos laiko reguliavimo praktikas kitose šalyse, tarp jų ir kaimyninėje Lenkijoje, teisinio reguliavimo poveikį verslui, darbuotojams, vartotojams ir valstybės finansams. Svarbiausia studijos dalimi autoriai vadina 4 sumodeliuotus scenarijus, kurie atskleidžia galimus skirtingo darbo laiko reguliavimo rezultatus.
Kas dešimtas dirbantis pilietis gali pajusti pokyčius
Šiuo metu dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimų Lietuvoje diskutuoja Vyriausybės, prekybininkų ir profsąjungų atstovai. Socialinių partnerių derybose aptariami ir nagrinėjami įvairūs ribojimų variantai. „Valdžios, verslo ir visuomenės atstovai į diskusijas dėl mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko įsitraukia nuo 2002 m. Per 15 metų Lietuvoje buvo svarstomas ne vienas darbo laiko reguliavimo ir apribojimo siūlymas, tačiau visuomenės ir daugumos politikų palaikymo siūlomos įstatymų pataisos nesulaukė. Užtat užsienyje, ypač Europos Sąjungoje, reguliavimo pokyčių buvo, tad šiandien galime matyti ir vertinti jų rezultatus“, – pristatydamas studiją kalbėjo K. Maniokas. Eksperto teigimu, atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį galima prognozuoti ir modeliuoti, kokį efektą turės skirtingi reguliavimo scenarijai Lietuvoje.
Mažmeninės prekybos sektoriuje Lietuvoje dirba apie 140 tūkst. žmonių – maždaug 10 proc. visų dirbančių šalies gyventojų. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2016 m. siekė 9,9 mlrd. eurų. Todėl, anot K. Manioko, akivaizdu, jog bet koks mažmeninės prekybos reguliavimas daro didelę įtaką Lietuvos ekonomikai, darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, taip pat bendram vartojimui.
Lenkijoje išryškėjo ribojimų pasekmės
Nagrinėdami 30 užsienio valstybių praktikas ESTEP ekspertai atkreipė dėmesį į naujausią pavyzdį – kaimyninę Lenkiją, kurioje nuo šių metų kovo buvo įvesti parduotuvių veiklos ribojimai ir numatyta, kad suvaržymų nuosekliai gausės iki 2020 m. „Šiandien galime pasakyti, kaip verslas Lenkijoje reagavo į teisinius apribojimus. Pirma, prekybos centrai pakeitė darbuotojų darbo laiką – pridėjo daugiau valandų penktadieniais ir šeštadieniais, įvedė naują pamainą pirmadienio naktį, kurios metu pasiruošiama naujai prekybos savaitei. Pertvarka pasinaudojo degalinių savininkai, išplėtę asortimentą – dabar Lenkijos degalinėse galima nusipirkti šviežios mėsos, avalynės, papuošalų, kosmetikos ir elektronikos prekių. Degalinių apyvarta išaugo, nors degalų pardavimai liko stabilūs“, – Lenkijos pavyzdį nagrinėjo K. Maniokas. ESTEP studija teigia, kad tikėtina, jog Lietuvoje degalinės taip pat pasinaudotų pokyčiais pagerindamos savo pozicijas rinkoje, o jų metinė apyvarta papildomai paaugtų 2,8 mln., 20,6 mln., 34 mln. ar net 84,8 mln. eurų suma priklausomai nuo scenarijaus.
„Tačiau vartotojų išlaidos kasdieninėms prekėms dėl to turėtų didėti. Sekmadieniais ir švenčių dienomis galėdami apsipirkti tik mažose parduotuvėse arba degalinėse, pirkėjai išleistų daugiau, nes ir šiuo metu maisto prekių kainos degalinėse yra apie 20 proc. didesnės nei prekybos tinklų parduotuvėse“, – teigė K. Maniokas.
Ekspertas pritarė daugelio ekonomistų išsakomai nuomonei, kad prekybos ribojimas neprisideda prie konkurencijos didinimo, todėl paskatų kainai mažėti nėra. „Lenkijos pavyzdys rodo, kad įvedus griežtus prekybos veiklos apribojimus kainos nemažėjo. Pailgėjęs darbo laikas penktadieniais ir šeštadieniais ar naktinė pirmadienio pamaina kelia abejonių, ar darbuotojų gerovės lygis iš tiesų pakilo. Be to, verslas prarado dalį lankstumo ir galimybių suteikti darbą studentams ar vaikus prižiūrintiems tėvams, kuriems patogiausia būtų dirbti „netradiciniu laiku“, – pastebėjo K. Maniokas.
Keturi skirtingi scenarijai – skirtingos pasekmės
Sprendimas riboti prekybos veiklą sekmadieniais ir visomis švenčių dienomis sumažintų darbuotojų poreikį įmonėse – sektorius turėtų atsisakyti 4136 darbo vietų, valstybė netektų daugiau kaip 68 mln. eurų pajamų, o vartojimas mažėtų beveik 268 mln. eurų.
Pasirėmę užsienio šalių reguliavimo patirtimi, pokyčių ekonominiu efektu ir mikromodeliavimo rezultatais, mokslininkai sudarė 4 ateities scenarijus, kuriuose atsispindi skirtingo laipsnio ribojimai – nuo griežčiausio iki nuosaikaus varianto. Griežčiausi ribojimai turėtų didžiausią įtaką viso sektoriaus apyvartai, gyventojų užimtumui, valstybės biudžetui ir ekonomikai.
„Sprendimas riboti prekybos veiklą sekmadieniais ir visomis švenčių dienomis sumažintų darbuotojų poreikį įmonėse – sektorius turėtų atsisakyti 4136 darbo vietų, valstybė netektų daugiau kaip 68 mln. eurų pajamų, o vartojimas mažėtų beveik 268 mln. eurų“, – galimas griežčiausių ribojimų pasekmes dėstė K. Maniokas. ESTEP apskaičiavo, kad vidutinis sekmadienių ir švenčių skaičius per metus yra maždaug 62,5 d. Jeigu tiek dienų būtų išbraukta iš prekybininkų metų, sektoriaus lauktų didžiausi pokyčiai.
Jeigu ribojimai būtų taikomi tik pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną, pokyčiai būtų mažiausi – tai atspindi nuosaikiausias scenarijus, kuriame numatyta, kad valstybė praras 134 darbo vietas, vartojimas sumažės 8,7 mln. eurų, o įplaukos į biudžetą atitinkamai sumažės 2,2 mln. eurų. „Skirtumai tarp kraštutinių scenarijų yra dideli, tačiau lygiai taip pat skiriasi ir galimų ribojimų mastai“, – konstatavo K. Maniokas.
Kiti du, vadinamieji tarpiniai, mokslininkų sudaryti scenarijai atspindi, kaip rinką paveiktų ribojimas taikomas paskutinį mėnesio sekmadienį ir visomis švenčių dienomis (vidutiniškai apie 20 d.), taip pat – kokį poveikį turėtų tik švenčių dienoms taikomas darbo laiko ribojimas (15 d. per metus).
Neigiamos pasekmės daliai smulkaus verslo
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos iniciatyva mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimo poveikio vertinimo studiją atlikę ESTEP ekspertai teigia, jog ES valstybių praktikos rodo, kad darbo laiko liberalizavimas paskatina kurti naujas darbo vietas, didina konkurenciją ir vartojimą. O sprendimai apriboti prekybos įmonių veiklą sukelia priešingą efektą – nebelieka dalies darbo vietų, vartotojai yra priversti keisti įpročius, nukenčia vietiniai gamintojai ir aplink prekybininkus susiformavusi smulkiojo verslo ekosistema, sumenksta mažmeninės prekybos indėlis į valstybės biudžetą.
„Vertindami neigiamo efekto mastą Lietuvoje, turime kalbėti apie daugiau negu 2 tūkst. prekybos ir paslaugų teikimo vietų ir daugiau negu 6 tūkst. darbuotojų, dirbančių po tuo pačiu stogu, pavyzdžiui, kirpyklose, taisyklose, vaistinėse, kavinėse ar specializuotose parduotuvėse“, – konstatavo K. Maniokas.
Europos Komisija skatina liberalizuoti
Vengrija anksčiau negu Lenkija išmėgino ribojimų kelią, bet patyrusi neigiamą efektą 2016 m. draudimus atšaukė. „Per metus po ribojimų Vengrijoje sumažėjo prekybos tinklų darbuotojams mokami priedai, sumenko pirkėjų srautai didžiuosiuose prekybos centruose – kavinių ir restoranų pajamos nukrito apie 20–25 proc. Kai kurie prekybos centrai pakėlė nuomos kainas smulkiesiems nuomininkams, kurie dirbo sekmadieniais. Neigiamą efektą patyrė ir smulkus ir vidutinis verslas“, – sakė K. Maniokas ir atkreipė dėmesį į Prancūziją, Nyderlandus, Suomiją ir kitas ES šalis, kurios liberalizavo prekybos veiklos reguliavimą – pasirinko priešingą kryptį negu Lenkija ir Vengrija.
Liberalizuoti rinką ir mažinti apribojimų ES nares skatina ir Europos Komisija. 2018 m. Europos Komisijos komunikate rekomenduojama peržiūrėti parduotuvių darbo laiko ribojimus, nes jie reikšmingai daro įtaką parduotuvių prieinamumui vartotojams ir blogina „tradicinių“ parduotuvių konkurencinę padėtį, lyginant su elektronine prekyba.
Kalbėdami apie rinką liberalizuoti nusprendusių ES valstybes, ESTEP ekspertai pateikė Suomijos pavyzdį. Tyrimai parodė, kad šioje Skandinavijos šalyje sumažėjus apribojimų, dauguma kasdieninių prekių parduotuvių pripažino, jog konkurencija padidėjo. Beveik pusė mažmeninių prekybininkų Suomijoje padidino darbuotojų skaičių.
„Kitas pavyzdys, kaip sprendimai liberalizuoti teigiamai paveikia rinką, yra Prancūzija. Tyrimas parodė, kad sumažėjus apribojimų verslas sukūrė 5100 naujų darbo vietų. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 1,2 mlrd. eurų, be to, suteiktas pastebimas postūmis ilgalaikiam BVP augimui“, – apžvelgė K. Maniokas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą2
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą6
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...