Tyrimas: dėl turto saugiausiai jaučiasi estai, nesaugūs - lietuviai

Saugūs dėl savo turto jaučiasi septyni iš dešimties estų, šeši iš dešimties latvių ir lietuvių.

Tokias Baltijos šalių gyventojų požiūrio į savo turtą tendencijas atskleidė bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa.

 

Stipriausias saugumo jausmas dėl nekilnojamojo turto yra Estijoje (69 proc. jaučiasi saugūs), mažiausiai dėl savo namų ramūs Lietuvos gyventojai (59 proc. jaučiasi saugūs).

„Nors prieš porą dešimtmečių visų trijų Baltijos šalių gyventojai turėjo panašias galimybes įsigyti nekilnojamojo turto, t.y. privatizuoti sovietmečiu turėtus butus, matome, kad vėliau turto kaupimo įpročiai ir požiūris į nekilnojamąjį turtą išsiskyrė. Neabejotinai saugumo jausmas dėl turto nemaža dalimi priklauso nuo žmonių galimybių išlaikyti tą būstą, kurį žmonės turi įsigiję. Geresnė ekonominė situacija Estijoje lemia kur kas didesnį žmonių saugumą. Mūsų šalyje finansinis nesaugumas padidina galimybes prarasti turimą būstą, nes žmonės nepajėgūs jo išlaikyti”, – teigia įmonės generalinis direktorius Marius Jundulas.

Visiškai saugių dėl savo turto žmonių skaičius Estijoje yra dvigubai didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje. Latviškai kalbantys Latvijos gyventojai vidutiniškai jaučiasi saugesni dėl savo turto (62 proc.), palyginus su rusakalbiais (54 proc.). Be to, miestiečiai (63 proc.) ir kaimų gyventojai (64 proc.) jaučiasi saugesni nei sostinėje Rygoje gyvenantys žmonės (48 proc.). Lietuvoje atvirkščiai – didmiesčių gyventojai dėl savo nekilnojamojo turto saugesni nei gyvenantieji mažesniuose miestuose ir miesteliuose.

Beje, vidutines pajamas gaunantys Lietuvos žmonės jaučiasi kur kas ramiau dėl savo būsto nei daug uždirbantys gyventojai. M. Jundulo manymu, tai gali būti susiję su didesnėmis būsto paskolomis, kurias turi pasiėmę dideles pajamas gaunantys žmonės. Nesparčiai kylanti ekonomika kol kas nesuteikia šiems žmonėms didesnių saugumo garantų.

Be to, jaunesni Lietuvos gyventojai jaučiasi saugiau dėl būsto nei pagyvenusieji. Vadovas mano, kad lemia pagyvenusių žmonių turimas senesnės statybos būstas, kuris nėra ekonomiškas ir reikalauja didesnių išlaikymo sąnaudų, nei kad pagyvenę žmonės gali sau leisti.

 



Komentarai 1 Rašyti komentarą

Kęstas

Kęstas portretas
Ką daro JAV turtingieji, kad jų vaikai išliktų turtingi? Greitai besikeičiančiame pasaulyje net turtingiems reikia turėti geresnį išsilavinimą, kad išsaugti jų turtus šeimoje. Todėl turtingieji nuo pat gimimo kuria jų vaikų galimybes gauti gerą išsilavinimą: negaili laiko skaityti ikidarželinukams, užsiimti jų sugebėjimu vystymų asmeniškai ir samdydami brangius korepetitorius, kad tinkamai paruošti gabių vaikų darželiams. Skiriamas didesnis dėmesys ir pasiturinčių vaikų socialinei brandai: turtingieji vaikai daugiau dalyvauja savanorių veikloje, komandų sporte, dažniau lanko pamaldas. Bendras rezultatas: turtuolių vaikai patenka į geriausius universitetus ir dažniau juos sėkmingai baigia, kuria stabilias šeimas [1]. Mes irgi vienais universitetais Lietuvos darbo jėgos vystymo problemų neišspręsime. Lietuvos verslas ir valdžia turi ieškoti būdų, kaip įstatymų keliu padidinti laiką, kurį tėvai gali praleisti su vaikais. Turime skirti daugiau dėmesio tėvų mokymui, kurti vaikams geras ikimokyklinio ugdymo įstaigas, parengdami gabius ir brangiai apmokamus pedagogus darbui tose įstaigose, skirti didelį dėmesį lavinimo priemonių, tame tarpe ir knygų vaikams, prieinamumui lietuvių kalba, sustiprinti bažnyčios vaidmenį vaikų ugdymui. Daugiau apie tai: surašant Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių