- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis.
Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria stresą ir neigiamas emocijas. Ji pataria, kaip elgtis neturintiems, iš ko sutaupyti, ir ką daryti nemokantiems atsidėti pinigų taupymui.
Skolintis – prastas sprendimas
„Nuolatinis pinigų stygius kelia ilgalaikį stresą, pasireiškiantį menkavertiškumo, nevilties, pykčio, nerimo išgyvenimais, jis gali sukelti depresiją. Tada sunkiau susitelkti darbui, vyrauja negatyvus požiūris į supančią aplinką, prarandamas perspektyvos jausmas, žmogus iš nevilties gali ieškoti išeičių, kurios ne visada bus konstruktyvios“, – sako E. Ilgiuvienė.
„Swedbank“ Finansų instituto duomenys rodo, kad per pastaruosius metus su situacija, kuomet namų ūkiui pritrūko pajamų padengti reguliarias kasdienio gyvenimo išlaidas, susidūrė 41 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip tuomet elgiasi gyventojai? Remiantis tyrimo rezultatais, didesnė dalis (55 proc.) susidūrusiųjų su pajamų trūkumu stengiasi gyventi taupiau, atsisako tam tikrų išlaidų, tačiau 39 proc. tokių gyventojų skolinasi iš giminių ar pažįstamų, beveik dešimtadalis net priima finansiškai rizikingą sprendimą imti greitąjį kreditą.
„Žmogui, nesuduriančiam galo su galu, reikėtų ieškoti tvirtybės pakeisti darbą į geriau apmokamą, ir jei tam reikia išmokti naujos profesijos ar amato – reikia ryžtis tai padaryti. O jei skolintis pinigų, tai būtent tam tikslui, nes tokia skola atsipirks su kaupu“, – komentuoja psichologė.
Išlaidiesiems siūlo laiku sustoti
Remiantis tyrimu, daugiau nei pusė (61 proc.) Lietuvos gyventojų sako savo finansus planuojantys nuolat. Likusi dalis to nedaro arba finansus planuoja tik kartais. Tai rodo, kad dalis gyventojų su sunkumais susiduria ir dėl to, kad nesuvaldo savo pinigų srautų. „Kita žmonių grupė – tai gyventojai, kurių poreikiai didėjant pajamoms auga kaip ant mielių ir netgi lenkia jų pajamų augimo tempus. Pagrindinis patarimas tokiems žmonėms – laiku sustoti išlaidauti ir saiko jausmas“, – pataria psichologė E. Ilgiuvienė.
Taupymas ar pajamų didinimas?
Įprastos išeitys atsidūrus įtemptoje finansinėje situacijoje yra arba taupyti, arba ieškoti būdų didinti pajamas. Tačiau kas tinka vieniems, ne visada gali tikti kitiems. Pasak E. Ilgiuvienės, nerimastingiems, nelinkusiems rizikuoti, nemėgstantiems pokyčių ir iššūkių žmonėms yra lengviau taupyti. O didinti pajamas mėgsta kitokios asmenybės. Tai labiau savimi pasitikintys žmonės, kuriems pajamos siejasi su galia, valdžia ir galimybėmis.
Finansiškai saugus – kas penktas
„Swedbank“ Finansų instituto duomenys rodo, kad visiškai santaupų neturi 12 proc. Lietuvos namų ūkių. Dešimtadalis netekę reguliarių pajamų neišgyventų vieno mėnesio, 17 proc. padengtų būtinąsias išlaidas tik vieną mėnesį. Dar po 13 proc. turi santaupų dviem ir trims mėnesiams.
„Bazinį ir žmogui labai reikalingą finansinio saugumo jausmą paprastai suteikia tokio dydžio santaupos, už kurias jis galėtų išgyventi bent pusę metų. Tokį ar didesnį rezervą yra sukaupęs tik kas penktas Lietuvos gyventojas“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Nuo ko pradėti?
„Pirmiausia reikėtų pasigilinti į savo pajamų ir išlaidų balansą ir susiplanuoti biudžetą. Tai atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau dauguma lietuvių sako tai darantys intuityviai. Net 68 proc. pajamų ir išlaidų sąvado niekur nefiksuoja, neužsirašo, o tai daryti vertėtų, nes tai padeda numatyti tolesnius finansinius žingsnius“, – sako „Swedbank“ finansų instituto vadovė.
Kitas žingsnis – įsivertinti taupymo ir pajamų didinimo galimybes. „Jei išlaidų eilutę jau valdote tvirta ranka, reikia pažvelgti ir į pajamas. O čia jau veikia ne tik finansinės drausmės, bet išsilavinimo, gebėjimų ir psichologinės tvirtybės argumentai“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Psichologė E. Ilgiuvienė prie tokių priskiria ne tik gebėjimą keistis, ieškoti naujų veiklos sričių, bet ir išlaikyti sveiką požiūrį į pinigus: „Žmogui svarbu nesutapatinti savo pajamų su asmenine verte“, – teigia specialistė.
Svarbu pagrindas po kojomis
Taupymo tikslų bei priemonių pasirinkimas, protingas skolinimasis – jau trečias ir ketvirtas žingsniai. „Kuo toliau esate pažengę finansų srityje, tuo daugiau sprendimo galimybių, pasirinkimo ir laisvės turite, tad apie kiekvieną kitą žingsnį galima kalbėti vis daugiau. Bet kol kas žiūrint į Lietuvos žmonių įpročius, labiausiai norisi palinkėti neturintiems finansinio rezervo rasti galimybių jį sukaupti“, – apibendrina J. Cvilikienė.
Psichologė E. Ilgiuvienė pritaria, kad su finansiniu rezervu atsirandantis saugumas atvertų žmonėms kitokį matymą ir galimybes. „Finansinis saugumas ypač svarbus tiems, kurie jau yra patyrę nepriteklių. Bendrąja prasme saugumo jausmas leidžia žmogui atsipalaiduoti ir augti, vystytis, atskleisti savo geriausias savybes, su viltimi žiūrėti į ateitį ir teigiamai vertinti aplinką“, – pabrėžia psichologė.
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu Lietuvos gyventojų tyrimą dėl namų ūkio biudžeto valdymo šių metų kovo mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1012 18–75 m. amžiaus respondentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.1
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...