- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla, siekdami gauti daugiau pajamų.
Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Populiariausi būdai gauti papildomų pajamų Baltijos šalyse yra laisvai samdomų specialistų veikla, konsultavimas ir tokie su namų ūkiu susiję darbai, kaip namų tvarkymas, remonto ar taisymo paslaugos ir vaikų priežiūra, rašoma pranešime spaudai.
Iš kitų Baltijos šalių Lietuva išsiskiria tuo, kad čia laisvai samdomų specialistų paslaugos, pavyzdžiui, tinklalapių dizainerių, vertėjų, fotografų, atlikėjų ir kitų yra dažnesnė papildomų pajamų gavimo priemonė, nei Latvijoje ar Estijoje. Lietuvos gyventojai taip pat labiau linkę užsidirbti papildomai parduodami savo gamybos ar surinktus maisto produktus, pavyzdžiui, uogas ir grybus.
„Didėjantį gyventojų verslumą ir norą užsidirbti papildomai taip pat rodo pastaruosius kelerius metus augantis verslo liudijimų bei dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymą skaičius. Didžiausią papildomai dirbančių gyventojų aktyvumą šalyje, lyginant su kaimyninėmis Latvija ir Estija, iš dalies lemia palankios savarankiško darbo sąlygos ir vidutinių gyventojų pajamų bei būtinųjų išlaidų santykis“, – tyrimo duomenis komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Pasak „Swedbank“ finansų ekspertės, remiantis atliktais tyrimais, mažiausia lėšų suma, atmetus mokesčius už būstą, maisto ir transporto išlaidas, keturių asmenų šeimai, gyvenančiai nuosavame senos statybos būste šalies sostinėje, lieka būtent Lietuvoje. Todėl natūralu, kad čia gyventojai yra labiau suinteresuoti ieškoti papildomų būdų užsidirbti.
Tuo metu Estijoje tai pačiai keturių asmenų šeimai, atmetus būtinąsias išlaidas, lieka daugiausia pinigų kitiems poreikiams, ir ten papildomai dirbančiųjų skaičius yra mažiausias iš trijų Baltijos šalių (39 proc.). Be to, Estijoje daugiausia apklaustųjų (17 proc.) nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių ne tik neužsiėmė jokia papildoma veikla, tačiau neketina to daryti ir ateityje. Tuo tarpu Lietuvoje papildomo uždarbio neplanuoja 10,5 proc. gyventojų, Latvijoje to neketina daryti 14,5 procentų gyventojų.
Nurodydami pagrindines priežastis, kurios skatina uždarbiauti papildomai, Baltijos šalių gyventojai pirmiausia nurodo papildomas pajamas ir savirealizacijos galimybes. Lietuvos gyventojams šie motyvai yra svarbesni nei latviams ar estams. Tuo tarpu lankstus darbo laikas ir vieta, kurioje dirbama, lietuviams yra kone du kartus mažiau svarbūs nei latviams ar estams.
„Papildomai uždarbiaujančiųjų savaitgaliais mūsų šalyje yra dvigubai daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Viena vertus, galima būtų daryti prielaidą, kad lietuviai labiau linkę aukoti laisvalaikį vardan papildomų pajamų, kita vertus, tai gali būti nulemta ir veiklos pobūdžio. Lietuvoje populiaresnė papildoma veikla iš maisto produktų rinkimo, gamybos, kurie dažniausiai parduodami turguose būtent savaitgaliais“, – sako O. Bložienė.
Per mėnesį uždirbama papildomų pinigų suma dažniausiai siekia iki 50 eurų. Tokią sumą nurodė apie 35 proc. dirbusiųjų papildomai Lietuvoje ir Latvijoje bei apie 25 proc. dirbusiųjų Estijoje. Dar maždaug penktadalis (apie 20 proc.) per mėnesį uždirbo nuo 50 iki 100 eurų.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto bendrovė SKDS 2016 m. balandžio mėnesį. Jame dalyvavo 1000 respondentų Lietuvoje, 1005 Latvijoje ir 1000 Estijoje, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...