TVF sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes

Lietuvos ekonomika šiais metais augs 2,8 proc., prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pernai spalį TVF prognozavo, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,3 procento.

Sumažino augimo prognozes

Lietuvos ekonomika šiais metais augs 2,8 proc., prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pernai spalį TVF prognozavo, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,3 procento.

„2,8 proc. yra vis dar tvirtas augimas. Pirmąjį šių metų ketvirtį matėme tam tikrą ekonomikos augimo sulėtėjimą. Manome, kad tai laikina, tačiau vis dėlto turės įtakos bendram metiniam ekonomikos augimui“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniuje teigė TVF misijos Lietuvoje vadovas Christophas Klingenas (Kristofas Klingenas).

Anot jo, rengiant naujas prognozes, buvo įvertinta ir Rusijos bei NVS šalių įtaka Lietuvos ekonomikai.

„Įvertinome situaciją Rusijoje ir NVS ta prasme, kokią įtaką tai turi Lietuvos prekybai bei pasitikėjimui. Tačiau prekybos su Rusija vaidmuo kartais yra pervertinamas, kadangi didžioji dalis prekybos yra reeksportas, neturintis didelės įtakos Lietuvai“, - kalbėjo Ch.Klingenas.

Trečiadienį darbą baigusios TVF misijos ataskaitoje nurodoma, kad vidaus paklausa išliks pagrindiniu šalies ekonomikos varikliu.

„Su įstojimu į euro zoną susijusios pagerėjusios perspektyvos turėtų kompensuoti atsiradusį vangumą NVS prekybos partnerių šalyse. Eksportuotojai jau pademonstravo puikius gebėjimus prisitaikyti perorientuojant eksportą į naujas rinkas“, - rašoma TVF išvadose.

Fondo ekspertų teigimu, dėl užsitęsusių geopolitinių neramumų investicijos gali būti vertinamos atsargiau, tačiau poveikį augimui turėtų kompensuoti sumažėjusios energijos kainos.

Kitąmet, pasak fondo analitikų, ekonomikos augimas paspartės iki 3,2 procento.

„Pamažu gerėjant išorinės aplinkos varomiesiems veiksniams trumpuoju laikotarpiu, ilgalaikiai rezultatai visgi priklausys nuo struktūrinių reformų, investicijų ir inovacijų politikos, kurie padeda kompensuoti dėl gyventojų senėjimo atsiradusį sulėtėjimą ir leidžia neatsilikti mažėjant pajamų atotrūkiui“, - rašoma TVF išvadose.

Finansų ministerija kovo pabaigoje sumažino Lietuvos BVP prognozę iki 2,5 proc. (pernai rugsėjį - 3,4 proc.). Lietuvos bankas šalies ūkio raidos perspektyvas neseniai sumažino 0,4 procentinio punkto iki 2,7 procento.

Lietuvos laukiantys sunkumai

Lietuvos viešųjų finansų gali laukti sunkumai, nes reikės teks kompensuoti su gynybos išlaidų didinimu ir darbo jėgos apmokestinimo mažinimu susijusius padarinius, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Fondas pataria Vyriausybei didinti turto mokesčius, išlaidų efektyvumą ir mažinti darbo sąnaudas.

TVF misijos Lietuvoje vadovas Christophas Klingenas (Kristofas Klingenas) teigė, kad fondas rekomendavo šalies Vyriausybei parengti strategiją, kaip susidoroti su šiais iššūkiais.

„Ši strategija turėtų įtraukti nepakankamai išplėtotų mokesčių didinimą, tai reiškia daugiau dėmesio turto mokesčiams. Taip pat turėtų būti tikslas sumažinti darbo sąnaudas ir didinti išlaidų efektyvumą“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Ch.Klingenas.

Pasak jo, Lietuvai siekiant priartėti prie ES pajamų vidurkio, būtina užtikrinti investicijas bei pilnavertį darbo išteklių išnaudojimą.

„Neatsižvelgiant į gresiančias su gyventojų senėjimu susijusias išlaidas pensijų ir sveikatos priežiūros sektoriuose, prisiimtų įsipareigojimų didinti gynybos išlaidas ir sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, siekiant paremti darbo vietų kūrimą, padariniai turės būti kompensuoti kitomis priemonėmis“, - rašoma trečiadienį misiją Lietuvoje baigusio TVF išvadose.

Fondo analitikų teigimu, gali didėti spaudimas didinti 2009 metais pradėtas mažinti išlaidas. Be to, vidutinio laikotarpio Lietuvos tikslas, kad valstybės skola siektų 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Galimybė modernizuoti darbo santykius

Lietuvos prezidentės ir profesinių sąjungų kritikos sulaukęs naujasis socialinis modelis yra galimybė modernizuoti darbo santykius, teigia Lietuvoje dirbusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija.

Jos vadovas Christophas Klingenas (Kristofas Klingenas) teigė, kad siekiant priartėti prie Europos Sąjungos (ES) pajamų vidurkio, Vyriausybei būtina visiškai išnaudoti darbo jėgos išteklius, ypač turint omenyje demografines šalies perspektyvas.

„Tam reikia, kad sutaptų tai, ką gali pasiūlyti švietimo sistema, ir tai, ko reikia darbo rinkai. Matome realią galimybę padidinti naujų darbo vietų kūrimą, sukūrus naują ir modernų darbo kodeksą“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniuje teigė Ch.Klingenas.

„Dauguma Lietuvos darbo rinkos lankstumo rodiklių yra geri, tačiau taip yra iš dalies dėl to, kad gana nelankstus Darbo kodeksas yra prastai taikomas, o nuo to kenčia ir darbdaviai, ir darbuotojai. Reikia geriau subalansuotų susitarimų dėl darbo laiko, sutarčių formų, įspėjimo laikotarpių, išeitinių išmokų ir ginčų sprendimo, nes tai suteiktų darbo santykiams tvirtą ir stabilų pamatą ir sudarytų gerą įspūdį investuotojams, ypač iš užsienio“, - nurodoma naujausiose TVF išvadose.

Pasak TVF, naujasis socialinis modelis numato dalį reformų, kurios yra svarbios šaliai formuluojant aiškią vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos strategiją.

„Teikiami pasiūlymai apima kai kuriuos šių aspektų, kuriais kreipiama teisinga linkme, pavyzdžiui, siejant išėjimo į pensiją amžių su gyvenimo trukme ir iškeliant būtinybę mažinti darbo santykių apmokestinimą, kaip svarbų politinės darbotvarkės klausimą ateityje. Tačiau būtina kruopščiai apskaičiuoti pensijų reformos sąnaudas, atsižvelgiant į didelį pasikeitusių išmokų skaičiavimo formulių ir įmokų sumų daromą poveikį valstybės finansams“, - teigė TVF.

Vyriausybė modelio projektą jau gegužę ketina teikti Seimui, o pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 metų pradžios.

Projektą ypač kritikuoja profesinių sąjungų atstovai, kurių nuomone, iš darbuotojų ketinama atimti daugybę garantijų, todėl reforma gali lemti neramumus visuomenėje. Trišalė taryba prie jo grįš balandžio pabaigoje, iki to laiko bus bandoma suderinti pozicijas su darbdavių atstovais.

Prezidentė neseniai tvirtino, kad grupės mokslininkų parengtas projektas nėra vientisas modelis, o jį paruošti turėjo pati Vyriausybė.

Modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.