- Viktorija Juškauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeškinės turgaus prekeiviai vienbalsiai teigia, kad pardavinėjamų maisto produktų kainas nustato pasitarę tarpusavyje. Jie neslepia, kad per dieną turguje užsidirba nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų.
Sostinės Šeškinės turguje prekiaujanti iš Baltarusijos kilusi Faina tikina, kad prasti orai trukdo ir užsidirbti: „Jei lyja – nesulaukiame pirkėjų, kraunamės viską į krepšius ir važiuojame namo, produktus pardavinėjame kitą dieną.“
Dirba beveik 24 valandas per parą
Anykštietis Vidmantas keliasi 4 valandą ryto ir keliauja į sostinės Šeškinės turgų pardavinėti braškių, bulvių bei krapų. Vyras čia dirba vienas, tačiau prekes namuose suruošia žmona.
„Miegoti dažniausiai nueinu vidurnaktį. Trūksta poilsio, dirbame sunkiai, atrodo, kad 24 valandas per parą“, – nusijuokia jis.
Trūksta poilsio, dirbame sunkiai, atrodo, kad 24 valandas per parą.
Prekeivė Faina turguje praleidžia mažiau laiko: „Dažniausiai čia atvažiuoju pusę aštuonių, o namo grįžtu penktą valandą vakaro. Ilgai neišbūnu, o ir namuose laukia darbai – naujų daržovių paruošimas: išrovimas, nuplovimas, surišimas.“
Kiti kalbinti prekiautojai atvyksta panašiu metu, tačiau dažniau pabūna iki septynių valandų vakaro. Mat stengiasi kuo daugiau išparduoti, kad nereikėtų vežtis namo.
Kainas nustato patys
Šeškinės turgaus prekeiviai vienbalsiai teigia, kad pardavinėjamų maisto produktų kainas nustato pasitarę tarpusavyje. Peržvelgus jų prekystalius matyti, jog pardavėjai sako tiesą – kainos palaikomos daugmaž vienodos.
Iš Anykščių į Vilnių prekiauti važinėjantis Vidmantas pasakoja, kad „tie, kurie pirmą dieną neparduoda atsivežtų uogų, kitą dieną mažina kainas, nes jos genda, negali stovėti tiek, kiek, pavyzdžiui, bulvės. Dėl to ilgiau negendančių prekių kainos stabilesnės, o uogų – skiriasi.“
Prekeivis taip pat skundžiasi lietumi, sugadinusiu gausų braškių derlių, iš kurio gaudavo nemažas pajamas: „Dabar braškės, kurias čia matote, parduodamos po 2 eurus už kilogramą. Jų augimui sutrukdė lietus, kainos kilo, nes verslas žlugo. Šių uogų turime labai nedaug, nebesamdome darbuotojų, kad jas skintų, nes tiek jiems, tiek mus nebeapsimoka.“ Vyras siūlo klientams skintis uogas patiems – tada braškių kaina perpus mažesnė nei turgavietėje.
Šeima, atvykusi iš Kavarsko (Anykščių raj.), braškes pardavinėja dviejose turgaus vietose. Vos spėdama suktis, mergina atsako, kad žmonės itin mėgsta šias vasariškas uogas ir jas perka, kol dar yra. Jie už kilogramą prašo 2,5 euro.
Prie turgavietės nemažai ir tų, kurie prekiauja žemuogėmis. Vis dėlto klientų eilės prie šių uogų nesirikiuoja – už stiklinę visi sutartinai prašo poros eurų.
Daržovės nuo lietaus nenukentėjo
Prekeiviai džiaugiasi, kad daržovių derlius nuo liūčių nenukentėjo. Vidmantas sėkmingai pardavinėja bulves, kurių kainos svyruoja nuo 50 euro centų iki 1,2 euro, o kainą lemia dydis: „Bulves klientams siūlome ir mažais, ir dideliais kiekiais. Aišku, urmu pardavinėdami užsidirbame daugiau.“
Vilnietis Antanas siūlo nusipirkti įvairių daržovių. Paklausus, ar pats jas užaugino, pardavėjas šypteli ir krato galvą: „Auginu tik bulves, kurių kaina 1–1,5 euro. Visi kiti produktai yra iš Lenkijos.“
Anot jo, norint auginti savo daržoves, reikia skirti nemažai laiko, o pas kaimynus lenkus nuvažiuoti užtenka vos kartą per dvi savaites.
Prekeivė Faina Avižieniuose augina vien tik daržoves: agurkus, morkas, ridikus, kopūstus, svogūnų laiškus, salotas. Žalumynų ryšulėlio kaina siekia 30 euro centų, morkų – 1,2–1,3 euro.
„Šiandien vyras įdėjo ir pačias pirmąsias kopūstų galvas – jų sezonas dar tik prasideda, kilogramo kaina – euras. O rudeniui vėl žadu sėti ridikėlių“, – komentuoja Faina.
Šeškinės turgelyje dirbantis Deividas vardija ant stalo nukrautų žalumynų kainas, kurios panašios ir pas greta dirbančius. Ledo salotų, mėtų, melisų, salotų, špinatų, salierų bei petražolių ryšulėliai kainuoja po 30 euro centų.
Anykštietis Vidmantas prisimena ne vieną atvejį, kai iš gausių krapų ryšulėlių užsidirbo daugiau nei iš bulvių. Pasirodo, dažnai turguje neįmanoma rasti šių žalumynų – juos greitai išperka.
Uždarbis gali nustebinti
Paklausti, kiek pavyksta užsidirbti, pašnekovai įvardija skirtingas sumas. Anykštietis Vidmantas pažymi, kad uždarbis svyruoja dėl oro sąlygų.
„Jei pardavinėju daugiau prekių – bulves, braškes, krapus, kopūstus, svogūnus, gaunu ir 500 eurų per dieną, nors didžiausias pelnas – iš braškių. Tačiau, likus vien bulvėms, beveik neapsimoka važiuoti į turgų“, – pabrėžia vyras.
Pasak Fainos, ji dirba tam, kad prisidurtų prie pensijos, iš kurios sunku pragyventi: „Turguje pavyksta uždirbti 15–25 eurus per dieną, kartais ir daugiau.“
Sudervėje gyvenanti prekiautoja Irena sako, kad „dažnai pavyksta gauti 30–40 eurų per dieną.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės1
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės20
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...