Trys „naujos“ rizikos grupės: skurdas dažnesnis darbingame amžiuje

Socialinės apsaugos išmokos neužtikrina „naujų“ socialinės rizikos grupių apsaugos nuo skurdo Baltijos šalyse. Tokia išvada minima tyrime „Pajamų išlyginimas gyvenimo kelio etapuose socialinių investicijų požiūriu Baltijos šalyse“.

Pasak tyrėjų, socialinės apsaugos politika ypač svarbi „naujų“ socialinių rizikų grupėms, kurios susiduria su didesniu neapibrėžtumu šiuolaikinėje žinių ekonomikoje.

„Naujoms“ pažeidžiamųjų grupėms tyrėjai, visų pirma, priskyrė asmenis, turinčius žemą išsilavinimą.

Šiandienėse visuomenėse tokie žmonės susiduria su daug daugiau rizikų likti be pajamų dėl to, kad dirba mažą pridėtinę vertę turinčiuose paslaugų sektoriuose arba išvis nedirba.

Dėl šeimos modelio transformacijų ir išaugusio skyrybų skaičiaus tradicinės socialinės apsaugos sistemos nėra pajėgios apsaugoti žmonių nuo galimų neigiamų padarinių, kaip skurdas ar problemų derinant darbą su šeima.

Dėl šių priežasčių vienišų tėvų namų ūkiai su vaikais taip pat priskiriami prie „naujų“ rizikų grupės.

Trečioji „naujų“ rizikų grupė įvardijama kaip asmenys, gyvenantys labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose.

Pasak tyrėjų, tradicinės darbo formos, sietinos su stabiliu darbu visu etatu ir stabiliu atlyginimu, paskutiniais dešimtmečiais smarkiai pasikeitė, tačiau tradicinės socialinės apsaugos sistemos nėra prisitaikiusios prie naujų užimtumo formų ir profilių.

Visos trys minėtos grupės patiria didžiausius gerovės nuostolius, nes „nebetelpa“ į tradicinius gerovės valstybių institucinius rėmus ir patiria didžiausią socialinę riziką patekti į nepriteklių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktu tyrimu siekta išanalizuoti socialinės apsaugos piniginių išmokų vaidmenį, apsaugant „naujas” rizikos grupes nuo skurdo rizikų.

Pasak tyrėjų, socialinės išmokos mažina žemą išsilavinimą turinčių asmenų, vienišų tėvų ir dirbančių labai mažu intensyvumu skurdą, lyginant su aukštesnio išsilavinimo, dirbančiais pilnu intensyvumu ir 2 tėvų su vaikais šeimas. Tačiau šių grupių skurdo lygis po socialinių išmokų išlieka labai aukštas.

Socialinės išmokos vienišų tėvų ir labai mažu intensyvumu dirbančių grupių pajamų nelygybę mažino labai mažai, po socialinių išmokų pajamų nelygybė minėtose grupėse išlieka labai aukšta.

Galima įžvelgti ir skurdo feminizaciją: „naujose“ rizikos grupėse esančios moterys skurdo labiau nei minėtųjų rizikos grupių vyrai.

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalių ekonominio augimo laikotarpiu - 2015 metais - neatsiskleidė didesnių Baltijos šalių socialinės apsaugos galimybių apsaugoti pažeidžiamas grupes nuo skurdo.

Jis išaugo tarp mažu intensyvumu dirbančių ir vienišų tėvų Lietuvoje ir Estijoje. Socialinės išmokos nemažino vienišų tėvų, žemo išsilavinimo asmenų bei labai mažu intensyvumu dirbančiųjų skurdo gylio.

2015 metais, palyginti su 2010-aisiais, pajamų nelygybė tarp vienišų tėvų, dirbančių labai mažu intensyvumu ir turinčių žemą išsilavinimą, po socialinių išmokų nesumažėjo.

Analizuojant socialinių investicijų grąžą Baltijos šalyse, paaiškėjo, kad nerimą keliantys „naujų“ grupių skurdo rizikos ir nelygybės rodikliai kvestionuoja socialinių investicijų politikos veikimą ir kenkia tolimesnėms socialinių investicijų galimybėms, - ypač jauno ir darbingo amžiaus asmenų žmogiškojo kapitalo plėtrai.

Didelės transformacijos įvyko ir darbo rinkoje: naujų, nesaugių darbo formų plitimas bei didelis moterų įsitraukimas į darbo rinką, vyksta gyventojų senėjimas, ilgiau mokomasi. Dėl šių priežasčių jaunesni darbingo amžiaus žmonės labiau rizikuoja nedirbti, patirti skurdą ir likti tėvų išlaikytiniais net būdami darbingo amžiaus.

Jaunesnio amžiaus asmenų skurdas suponuoja ir didesnę tikimybę skursti jų vaikams.

Pasak tyrėjų, būtina ieškoti socialinės politikos priemonių, orientuotų į moteris, jaunesnius bei žemos kvalifikacijos asmenis, nes šios rizikos grupės šiandienėje visuomenėje patiria didžiausius gerovės praradimus.

Tyrimas parodė, kad žemiausią išsilavinimą turinčių asmenų pajamos po mokesčių ir socialinių išmokų buvo žemesnės apie ketvirtadalį nei aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų, taip pat ir vidutinių šalies gyventojų pajamų, bei sudarė apie pusę aukščiausiąjį išsilavinimą turinčių asmenų pajamų Baltijos šalyse.

Labai mažu intensyvumu dirbančiųjų disponuojamos pajamos sudarė apie pusę vidutinių šalies pajamų ir dar mažesnę jų dalį nei dirbančiųjų labai dideliu intensyvumu.

Tuo tarpu vienišų tėvų pajamos buvo apie trečdalį mažesnės nei dviejų tėvų su vaikais ir apie ketvirtadalį mažesnės nei šalies vidutinės pajamos.

Atliktas „naujųjų“ rizikos grupių skurdo tyrimas parodė, kad ypatingai menkas išsilavinimas ir labai mažas darbo intensyvumas pasmerkia žmones kone masiniam skurdui tose grupėse, o išėjimas iš jų kartais labai sumažina skurdo tikimybę.

Menko išsilavinimo ir vienišų tėvų grupėje Baltijos šalyse skursta nuo 30 iki 40 proc. asmenų, o labai mažo darbo intensyvumo - net 60-70 proc.

Tuo tarpu labai didelio darbo intensyvumo ir aukšto išsilavinimo grupėse skursta tik 5-10 proc., o 2 tėvų šeimose - apie 15 proc. gyventojų.

Didžiausias vienišų tėvų ir žemiausio išsilavinimo asmenų skurdas stebimas jaunesnių darbingo amžiaus grupių, tuo tarpu tarp dirbančiųjų labai mažu intensyvumu - vyresnio darbingo amžiaus tarpsnyje.

Gyvenimo kelio perspektyvos požiūriu, naujųjų rizikų grupių asmenų skurdas labiau paplitęs darbingame amžiuje, nes tuo laikotarpiu gyventojų pajamos mažiau apsaugotos nuo socialinių rizikų, nepakankamų pajamų kompensavimo priemonės sutelktos į ankstyvą vaikystę ir senatvę.

Skurdo gylis (skirtumas tarp skurdo rizikos ribos ir skurstančiųjų pajamų) ir po socialinių išmokų išlieka gana didelis, siekia apie 30-50 proc.

2015-aisiais ekonominio augimo metais socialinės išmokos ne itin sumažino vienišų tėvų, žemo išsilavinimo asmenų bei labai mažu intensyvumu dirbančiųjų skurdo lygį.

Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus, mokslininkai esamoje „vaiko pinigų“ schemoje išskiria specialią pagalbą vienišos motinos (tėvo) šeimai, menko išsilavinimo asmenims, gaunantiems socialinę paramą, piniginių paskatų mokytis sistemos diegimą.

Sprendžiant mažo darbo intensyvumo grupės pajamų apsaugos problemą, siūloma atskirti paramos sąlygas nedarbingiems ir darbingiems asmenims, pastariesiems paramą susiejant su aktyvinimo ir integracijos į darbo rinką priemonėmis.

Lietuvos mokslo tarybos lėšomis finansuotam tyrimui „Pajamų išlyginimas gyvenimo kelio etapuose socialinių investicijų požiūriu Baltijos šalyse“ vadovavo doc. Daiva Skučienė, prie jo prisidėjo prof. Romas Lazutka, Aušra Čižauskaitė ir dr. Jurgita Markevičiūtė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AS manau

AS manau portretas
Tokius vengiancius dirbti ir islaikyti seima reikia priverstinai idarbinti.Ir manau tegu nevaziuoja musu,,zvaigzdutes,,i Afrika ekskursiju tegu dirba Lietuvoj ir padeda zmonem paimti kastuva ar plaktuka i rankas ir kibti dirbti,o ne pasalpas moketi Juk tokioj seimoj uzauge vaikai toki gyvenimaves ir patys.Pasalpininku dides,o dirbanciu mazes.

Tokiem jokiu pasalpu.

Tokiem jokiu pasalpu. portretas
Daug norinciu gyventi geriau ,bet pajudinti uzpakali nenori.Teisingai siandien laidoje ,,Yra kaipyra ,,pasake viena.Reikia dirbti ,reikia ne pasalpu laugti,o ziureti kur isidarbinti ir tada vaikus gimdyti.Darbo yra tik norinciu dirbti nera.Vyras tevystes atostogose ,o ponia mat ranka nesvaika.Ber ranka yra ir ja gali prilaikyti ir vaikuti pakelti ir apsitvarkyti.Pazystama pagimde dvinukus.Butui paskolamvyras dirba Londone,ojai padeda mama kuri visai neturi vienos rankos.Sukakus dviem metam mergytem aprengia ir i darzeli su autobusu nuveza,nes mama pradejo dirbti mociute rupinasi ir be rankos vaikais.O cia vyras nesiiesko darbo,sedi sau abu namuos ir dejuoja,kad jiem uzdirbtu pasalpas kiti.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių