- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik trečdalis Lietuvos įmonių vadovų mano, kad veiksminga priemonė skatinti darbuotojus yra finansiniai produktai, tokie kaip gyvybės draudimas ar investicinis gyvybės draudimas. 28 proc. įmonių darbuotojus draudžia gyvybės draudimu, kas dešimta įmonė kaupia darbuotojų pensijai, 4 proc. įmonių yra įkūrusios specialų fondą. Tokius duomenis atskleidžia neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta įmonių vadovų apklausa.
„Panašu, kad įmonės atranda ir įvairesnius darbuotojų motyvavimo būdus, ne tik gana įprastomis priemonėmis tapusius telefoną, automobilį ar keliones. Tokios skatinimo priemonės kaip gyvybės draudimas ar investicinis gyvybės draudimas yra sudėtingesni instrumentai. Todėl juos mieliau naudoja įmonės, kurios turi sukaupusios solidžią darbo patirtį, atsakingesnės, nebijančios pasigilinti į sudėtingus, tiek įmonei, tiek darbuotojui naudingus sprendimus“, – teigia „AON Baltic“ komercijos vadovė Rasa Kazlauskienė.
Anot R. Kazlauskienės, nenustebino, jog kol kas tik 6 proc. Lietuvos įmonių darbuotojus skatina investiciniu gyvybės draudimu. Tačiau darbuotojų motyvacinių programų ekspertę optimistiškai nuteikė žinia, kad net 13 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų svarstytų galimybę skatinti darbuotojus šia taupymo senatvės pensijai draudimo rūšimi. Galimybę skatinti darbuotojus gyvybės draudimu ar investiciniu gyvybės draudimu dažniau svarstytų įmonės, kurių metinė apyvarta siekia daugiau kaip 50 mln. eurų.
Tyrimas parodė, kad jau išbandžiusieji darbuotojų motyvavimą investiciniu gyvybės draudimu laiko jį veiksmingu. Net 63 proc. jų laikosi nuomonės, jog bet kokios grandies darbuotojus būtų tikslinga skatinti investiciniu gyvybės draudimu. Kita dalis mano, kad šia draudimo rūšimi labiausiai tinka skatinti vadovaujančius postus užimančius darbuotojus.
Net du trečdaliai įmonių, skatinančių ar galvojančių skatinti darbuotojus investiciniu gyvybės draudimu, per mėnesį vienam darbuotojui galėtų skirti 50 eurų sumą ir daugiau. Likusios įmonės skirtų 30 eurų ar mažesnę sumą vienam darbuotojui.
„Pinigų sumos, kurias galėtų skirti įmonės savo darbuotojui per mėnesį rodo, kad įmonės atsakingai vertina savo darbuotoją ir yra linkusios investuoti į jo finansinę ateitį. Svarbu, kad pasirinkto kaupimo produkto, programos nauda būtų suvokiama kaip vertė darbuotojui, garantuojanti jam ateities finansinį stabilumą, tuo pačiu užtikrinanti įmonei geresnę darbuotojų finansinę sveikatą einamuoju laikotarpiu“, – komentavo R. Kazlauskienė.
Absoliuti dauguma (97 proc.) apklausoje dalyvavusių įmonių sutinka, kad įvairios skatinimo priemonės didina darbuotojų lojalumą įmonei. Dauguma jų (net trys iš keturių) savo praktikoje naudoja vieną ar kelis darbuotojų skatinimo būdus. Populiariausia darbuotojų skatinimo priemone įmonių vadovai laiko pinigines išmokas (78 proc.). Net pusė apklausoje sudalyvavusių įmonių darbuotojus skatina priedu prie atlyginimo.
„Nieko nuostabaus, kad piniginės išmokos yra populiariausia darbuotojų skatinimo priemonė. Juk jie tiesiogiai lemia darbuotojų šiandieninę perkamąją galią. Tai rodo, kad žmonės vertina naudą, kurią gauna dabar. Klausimas tik, kaip jie elgiasi su papildomai gautais pinigais. Ar jie galvoja apie kaupimą ateičiai?“, – klausia draudimo rinkos ekspertė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasarį-kovą atliko šalies įmonių personalo specialistų ir vadovų apklausą. Apklausoje telefonu sudalyvavo 303 lietuviško bei užsienio kapitalo įmonės iš visos Lietuvos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį5
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...