- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį augo transporto sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV), didėjo transporto paslaugų eksportas bei sausumos ir jūrų transportu pervežamų krovinių kiekiai.
Tai leidžia prognozuoti, kad palyginti su praėjusiais metais, šiemet visi pagrindiniai šio sektoriaus ekonominiai rodikliai – sukuriama BPV, eksportas ir pajamos – augs apie 2–2,5 proc.
Išankstiniais duomenimis, per pirmuosius 6 šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sausumos transportu pervežta 3,5 proc. daugiau krovinių (iš viso 54,2 mln. t), iš jų kelių transportu – 5 proc. daugiau (30,8 mln. t), geležinkelių transportu – 1,6 proc. daugiau (23,4 mln. t). Krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste išaugo 5,7 proc. (iš viso 19,9 mln. t). Oro transportu gabenta 1,2 proc. mažiau krovinių (iš viso 5,4 tūkst. t).
Gerėjančius kelių transporto rodiklius lėmė Vakarų rinkose įsitvirtinusių vežėjų veiklos rezultatai ir stabilizavęsi pervežimai tarp Lietuvos ir Rusijos. Pirmąjį šių metų ketvirtį šios transporto rūšies generuojamos pajamos siekė 774,1 mln. eurų, t. y. 7,5 proc. daugiau nei atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, ir sudarė 44 proc. visų transporto sektoriaus pajamų.
Geležinkelių sektoriuje šiemet sumažėjo tranzitinių krovinių – kalio trąšų iš Baltarusijos ir juodųjų metalų iš Rusijos. Tačiau tai sėkmingai kompensavo naftos iš Baltarusijos, Kaliningrado tranzito (kietojo mineralinio kuro, maisto produktų), AB „Orlen Lietuva“ produkcijos ir grūdų vežimų augimas.
Pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uostui vieninteliam iš Baltijos šalių uostų pavyko padidinti krovą. Palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu, Klaipėdoje krova šiemet išaugo 5,7 proc., tuo tarpu Rygoje, Ventspilyje ir Taline ji sumažėjo atitinkamai 11,5, 25,1 ir 11,4 proc. Skirtingai nuo Latvijos ir Estijos uostų, daugiausia kraunančių tranzitinius Rusijos krovinius – anglį ir naftą, Lietuvai pranašumą suteikė uoste aptarnaujamų krovinių įvairovė. Minėtu laikotarpiu Klaipėdoje labiausiai augo naftos produktų, grūdų, konteinerių ir ro-ro krova.
Lietuvos oro uostuose šių metų sausio–birželio mėnesiais aptarnauta 1,2 proc. mažiau krovinių nei atitinkamu 2015 m. laikotarpiu. Vilniaus oro uoste krova augo 10,3 proc., Kauno oro uoste šis rodiklis krito 32 proc. Tačiau visuose šalies oro uostuose daugėjo keleivių – minėtu laikotarpiu šiemet aptarnauta 14,6 proc. daugiau keleivių nei pernai.
Vertinant transporto paslaugų rinkas pažymėtina, kad sparčiai auga eksportas į Europos Sąjungos šalis, stabilizuojasi eksportas į Rusiją ir Baltarusiją. Pirmąjį šių metų ketvirtį labiausiai – beveik 57 proc. – padidėjo transporto paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę, kuri yra šešta pagal svarbą Lietuvos transporto paslaugų rinka. Taip pat gerokai išaugo paslaugų eksportas į Prancūziją (47 proc.), Austriją (38 proc.) ir Daniją (37 proc.). Svarbiausia rinka iš visų ES valstybių išlieka Vokietija (augimas – 14 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...