Tradicinio verslo atstovai pasigenda dalijimosi ekonomikos teisinio reguliavimo

Vilniuje gyvenanti Laura Ambrutienė kartu su sūnumi Laurynu prieš pusantrų metų nusprendė įgyvendinti daugelio vaikų svajonę ir surinkti kuo daugiau „Lego“ konstruktorių. Kartu jie įkūrė platformą, kurioje galima tiesiog išsinuomoti skirtingų „Lego“ kaladėlių rinkinių.

Tylioji revoliucija – taip dar vadinama dalijimosi ekonomika, kai pirkėjai ir pardavėjai susitinka internetinėje platformoje ir įsigyja įvairių prekių arba paslaugų. Kad ir šį „Lego“ kaladėlių konstruktorių galima išsinuomoti lietuvių sukurtoje internetinėje platformoje.

„Labai norėjosi pabandyti idėją, ar veikia rinkoje tokia idėja kaip „Lego“ nuoma, kadangi visi vaikai dėlioja, visi mėgsta, o „Lego“ rinkiniai siaubingai nepigūs. Idėja pati gimė, pakišo sūnus. Jis pakišo todėl, kad jis surenka rinkinį, praeina savaitė ir sako, mama noriu kito. Šiaip šį rudenį turėjom du renginius, renginiams nuomavom, tai ten ir po15 ir po 20 rinkinių buvo išnuomota. Tiesiog pradeda naudoti kitokiu kampu, netgi ne tik vaikams, bet ir matyt suaugusiems žaisti“, – pasakojo „Leplaygo“ platformos įkūrėja ir vystytoja Laura Ambrutienė.

Tokių konstruktorių nuoma – dar tik augantis dalijimosi ekonomikos pavyzdys Lietuvoje, tačiau pasaulyje jau galime rasti ir didelių pavyzdžių kaip „Uber“ ar „AirBnB“.

Verslininkų teigimu, tradiciniam verslui paprastai taikoma daugiau taisyklių ir apribojimų, jie pasigenda teisinio reguliavimo iš valstybės pusės, kad rinka būtų subalansuota.

„Bet kurortuose ir nedideliuose miestuose, tai būtent vienos-dviejų žvaigždučių viešbučiui, tai yra labai didelis konkurentas, nes yra visai kiti mokesčiai, tu turi mokėti ir autorines teises, ir LATGAI ir AGATAI mokesčius už televiziją. Yra visiškai kita mokestinė bazė, už viską yra patikrinimai, yra higiena, yra kiti dalykai. Net už tą pačią televiziją visai kiti tarifai kaip fiziniam asmeniui. Tai be abejo yra labai didelė konkurencija“, – kalbėjo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Nėra turbūt teisingo vieno vienintelio atsakymo. Taip, viešbučiams kitaip, bet tai yra didelis verslas. Taip, butams paprasčiau, bet tai yra maži verslai arba vienas žmogus, nuomojantis vieną butą. Tai gali būti vienas žmogus nuomojantis kelis butus, bet tai yra miniatiūrinio dydžio verslas, palyginti su bet kokiu viešbučiu“, – sakė „AirBnB“ bendruomenės atstovas Lietuvoje Tomas Gružas.

Pasak ekonomistų, naujasis verslo modelis keičia reikalavimus ir darbuotojams, veikia darbo santykius bei žmonių galimybes užsitikrinti socialines garantijas.

„Daugeliu atvejų, tai jie nėra laikomi įmonės darbuotojais, jie yra dažniausiai laisvai samdomi asmenys. Tarkime, jeigu tai būtų pavežėjimo paslaugos, jie nėra tos įmonės darbuotojai, tai reiškia, kad jiems yra netaikomi minimalaus darbo užmokesčio reikalavimai, darbuotojai turi pasirūpinti ir įvairiomis savo socialinėmis garantijomis, kaupimu pensijai, jiems nėra taikomas draudimas nuo nedarbo. Tad, galima sakyti, visa atsakomybė, ji pereina darbuotojui pačiam, bet jis už tai gauna lankstumą tam tikrą“, – teigė „Swedbanko“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Statistikos duomenimis, pasaulinės dalijimosi ekonomikos pajamos 2025 m. gali išaugti iki 335 mln. dolerių.