Tokių rodiklių Lietuvoje dar nebuvo: kas leidžia atsidurti pačiame dėmesio centre?

To­kio stai­gaus kaip per­nai už­sie­nio tu­ristų pa­gausė­ji­mo Lie­tu­vo­je ne­būta. 2013 m. jų su­skai­čiuo­ta vos 1 mln., 2014 m. – 1,183 mln., 2015 m. – 1,133 mln., 2016 m. – 1,245 mln., 2017 m. – 1,384 mln.

Po­pu­lia­riau­si ne­si­kei­čia

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys nea­pi­ma apgy­ven­di­ni­mo kai­mo tu­riz­mo įstai­go­se ir pri­va­čia­me sekto­riu­je, įskai­tant spar­čiai po­pu­liarė­jantį „Airbnb“ tinklą. Tu­rizmo ska­ti­ni­mo agentū­ros „Ke­liauk Lie­tu­vo­je“ skaičiavimais, šie ro­dik­liai su­da­rytų pa­pil­do­mai apie 30 pro­c. Lie­tu­vo­je bent su vie­na nak­vy­ne ke­lia­vu­sių tu­ristų.

Po­pu­lia­riau­sių ša­lių pa­gal at­vyks­tan­čius sve­čius pen­ke­tu­kas ne­si­kei­čia jau de­šimt metų. Did­žio­ji da­lis (51,8 pro­c.) už­sie­nio tu­ristų į Lie­tuvą vėl at­vy­ko iš Vo­kie­ti­jos, Ru­si­jos, Len­ki­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Lat­vi­jos.

Ta­čiau jau kas sep­tin­tas už­sie­nio tu­ris­tas – vo­kie­tis. Pa­ga­liau Vo­kie­ti­ja ap­lenkė iki tol il­gai pir­ma­vu­sias, ta­čiau ne itin sta­bi­lias Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos rin­kas; iš ten su­lauk­ta 214,1 tūkst. sve­čių, ar­ba 21,6 pro­c. dau­giau nei 2017 m. Tai yra did­žiau­si tu­ristų iš šios ša­lies srau­tai Lie­tu­vos tu­riz­mo is­to­ri­jo­je.

Be to, tu­ris­tai iš Vo­kie­ti­jos kar­tu su sve­čiais iš Ja­po­ni­jos, Ki­ni­jos ir Iz­rae­lio pa­ten­ka į dau­giau­sia pi­nigų Lie­tu­vo­je iš­leid­žian­čių ke­liau­tojų grupę, o tu­ristų srautų iš šių ša­lių au­gi­mas per­nai bu­vo spar­čiau­sias ir siekė net 22,9 pro­c.

Toks pat srau­to au­gi­mas fik­suo­ja­mas at­vyks­tan­čių iš Jung­tinės Ka­ra­lystės. Šios dvi Eu­ro­pos ša­lys iš­sis­kyrė ypa­tin­gu tu­ristų au­gi­mu per­nai – 19,1 pro­c. Tai yra į Lie­tuvą vo­kie­čių ir britų at­vy­ko penk­ta­da­liu dau­giau nei tuo pat lai­ko­tar­piu užper­nai. Tu­ristų skai­čius iš Ita­li­jos, Prancū­zi­jos ir Is­pa­ni­jos, Skan­di­na­vi­jos ša­lių au­go vi­du­ti­niš­kai 6,9 pro­c.

Per­nai tu­ristų gausė­jo iš visų prio­ri­te­tinė­mis lai­komų to­limųjų rinkų: JAV (11,6 pro­c.), Ja­po­ni­jos (22,3 pro­c.), Ki­ni­jos (20,6 pro­c.), Iz­rae­lio (27,3 pro­c.). JAV ir to­liau ant­rus me­tus iš eilės tvir­tai lai­ko­si tarp de­šim­ties vals­ty­bių, iš ku­rių į Lie­tuvą at­vyks­ta dau­giau­sia tu­ristų. Ame­ri­kie­čių Lie­tu­vo­je lankė­si dau­giau nei turistų iš ša­lia esan­čių vals­ty­bių – Suo­mi­jos, Da­ni­jos, Šve­di­jos ar Nor­ve­gi­jos.

Lie­tu­va įsit­vir­ti­no tarp ly­de­rių ir pa­gal tu­ristų nak­vy­nių skai­čiaus au­gimą ES. Užsie­nie­čiai mūsų ša­ly­je nak­vo­jo 3,7 mln. kartų, šis skai­čius au­go 8,9 pro­c. Dau­giau­sia nak­vo­jo Iz­rae­lio tu­ris­tai, ma­žiau­sia – Pietų Korė­jos.

Lie­tuvą ly­de­re pa­gal tu­ristų nak­vy­nių au­gimą 2018 m. pa­skelbė ir Eu­ros­ta­tas. Pa­gal ES sta­tis­ti­kos tar­ny­bos duo­me­nis, per­nai Lie­tu­va užėmė ant­rą vietą Bend­ri­jo­je pa­gal tu­ristų nak­vy­nių skai­čiaus au­gimą.

Ly­de­ris – Vil­nius

Liū­to da­lis tu­ristų te­ko Vil­niui. Čia 2018-ai­siais ap­si­lankė dau­giau kaip 1,2 mln. sve­čių, ar­ba 12 pro­c. dau­giau nei užp­raė­ju­siais me­tais. Spar­čiau­siai ir to­liau gausė­ja vo­kie­čių tu­ristų, per­nai jų at­vy­ko 27,9 tūkst., ar­ba 37,8 pro­c. dau­giau, pa­ly­gin­ti su 2017 m. Ki­tos dvi ša­lys, iš ku­rių tu­ristų srau­tai išau­go la­biau­siai, ly­gi­nant at­vy­ku­siųjų skai­čius, yra Len­ki­ja (10,6 tūkst., ar­ba 11,9 pro­c. dau­giau) ir Jung­tinė Ka­ra­lystė (9,2 tūkst., ar­ba 20,5 pro­c. dau­giau). 80,8 pro­c. visų į Vil­niaus vieš­bu­čius ir kt. nak­vynės įstai­gas at­vy­ku­sių sve­čių bu­vo už­sie­nie­čiai (970 tūkst.), 10,8 pro­c. dau­giau nei 2017 m.

2018 m. Kau­no mies­to ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­gos su­laukė be­veik 318 tūkst. sve­čių, tai 8,2 pro­c. dau­giau nei per­nai. 67,3 pro­c. visų lai­ki­no­sios sos­tinės ap­gy­ven­di­ni­mo įstaigų sve­čių su­darė už­sie­nio sve­čiai: dau­giau­sia iš Vo­kie­ti­jos – 23,5 tūkst. (17 pro­c. dau­giau nei 2017 m.), Ru­si­jos – 18,7 tūkst. (pra­ktiš­kai srau­tas ne­pa­ki­to), Len­ki­jos – 18 tūkst. (17 pro­c. dau­giau), Lat­vi­jos – 15,6 tūkst. (2 pro­c. dau­giau), Uk­rai­nos – 13,4 tūkst. (44 pro­c. dau­giau), Es­ti­jos – 13,1 tūkst. (8 pro­c. dau­giau), Jung­tinės Ka­ra­lystės – 11,4 tūkst. (10 pro­c. dau­giau) ir kt. vals­ty­bių. Pa­gal kai ku­rias tu­ristų at­vy­ki­mo ša­lis (pa­vyzd­žiui, Len­kiją ir Did­žiąją Bri­ta­niją), sos­tinę Kau­nas ge­ro­kai len­kia.

Tačiau pagal vokiečių turistų skaičių kitiems miestams Klaipėdą sunku pavyti. Pernai vien kruiziniais laivais į uostamiestį atvyko daugiau nei 70 tūkst. žmonių. Statistikos departamentas suskaičiavo, kad bendras svečių iš Vokietijos skaičius Klaipėdoje siekė 36,1 tūkst. 2018-aisiais čia apsilankė 14,4 tūkst. turistų iš Latvijos, 11,8 tūkst. – iš Rusijos, 6,5 tūkst. – iš Lenkijos, 4,7 tūkst. – iš JAV. Toks pernai buvo gausiausių turistų pagal atvykimo valstybes srautų penketukas uostamiestyje.

Ko­kia tu­riz­mo nau­da?

Duo­me­nys, kiek per­nai tu­ris­tai iš­lei­do pi­nigų mūsų ša­ly­je, bus ži­no­mi tik ko­vo pa­bai­go­je. Ga­li­ma spėti, kad, au­gant sve­čių srau­tams, iš­lai­dos ir­gi didė­jo. 2017 m. tu­ris­tai Lie­tu­vo­je iš­lei­do 871,5 mln. eurų, 2016 m. – 806,4 mln. eurų, 2015 m. – 767,8 mln. eurų, 2014 m. – 768,9 mln. eurų. Tie­sa, vie­no tu­ris­to vie­nos die­nos iš­lai­dos vis mažė­ja: už­per­nai jos siekė tik 80,6 eu­ro, 2016-ai­siais – 81 eurą, 2015-ai­siais – 84 eu­rus, o 2014-ai­siais – 84,9 eu­ro.

Ta­čiau jau su­skai­čiuo­ta, kad į Klaipėdą krui­zi­niais lai­vais per­nai at­vykę už­sie­nie­čiai ant kran­to iš­leis­da­vo vi­du­ti­niš­kai 40–50 eurų.

Ko tikė­tis atei­ty­je

Api­bend­rin­da­mas nau­jau­sius sta­tis­ti­nius duo­me­nis, VšĮ „Ke­liauk Lie­tu­vo­je“ (buvu­sio Tu­riz­mo de­par­ta­men­to) va­do­vas Da­lius Morkvė­nas sakė, kad sėkmin­gi pra­ėję me­tai ke­lia di­de­lius lūkes­čius 2019-ie­siems.

„Ke­liauk Lie­tu­vo­je“ tiks­lai yra iš­lai­ky­ti pa­našų au­gimą ir šiais me­tais, gau­sin­ti ne tik tu­ristų srau­tus, bet ir nak­vy­nių skai­čių,  di­din­ti tu­riz­mo sek­to­riaus pa­ja­mas. Ir to­liau daug dirb­si­me tiks­linė­se rin­ko­se Eu­ro­po­je, daug veiklų esa­me su­pla­navę ir to­li­mo­sio­se rin­ko­se“, – teigė D.Morkvė­nas.

Lie­tu­va puo­selė­ja vil­tis, kad tu­ristų srau­tus ge­ro­kai pa­di­din­ti atei­ty­je dar ga­li kon­fe­ren­cijų tu­riz­mas. Kon­kur­suo­se dėl tarp­tau­ti­nių ren­gi­nių pa­pras­tai dalyvauja vals­tybės, o pa­si­ra­šius ke­ti­nimų pro­to­ko­lus ir su­tar­tis, jau var­žo­si atski­ri mies­tai. Spe­cia­listų tei­gi­mu, vie­nas iš už­sie­nio at­vykęs kon­fe­ren­cijų ir kitų ren­gi­nių da­ly­vis mies­te iš­leid­žia iki ke­tu­rių kartų dau­giau nei lais­va­lai­kio tu­ris­tas, todėl mies­tai ypač kon­ku­ruo­ja dėl tarp­tau­ti­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo. Net ne­di­de­li mies­tai siū­lo sa­vo pa­slau­gas ne­di­de­liems ren­gi­niams, jei da­ly­vių skaičius siektų 50–100, jau ne­kal­bant apie did­mies­čius ar pa­sau­liui ži­no­mus mūsų ku­ror­tus Pa­langą, Birš­toną, Drus­ki­nin­kus.

Kaip „Kau­no die­nai“ sakė Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ranų aso­cia­ci­jos vyk­do­mo­ji di­rek­torė Eglė Li­žai­tytė, kon­fe­ren­cijų tu­riz­mo sri­ty­je lau­kia­ma pro­ver­žio, ta­čiau tam tin­ka­mos pa­tal­pos ren­gia­mos ne taip grei­tai, kaip norėtų­si. To­kiems renginiams yra rei­ka­la­vimų, pa­vyzd­žiui, turė­ti kong­resų ir kon­fe­ren­cijų centrą mies­to cent­re, tu­ri būti pa­kan­ka­mas skir­tingų ly­gių vieš­bu­čių skai­čius,pėsčiomis pa­sie­kia­mos mai­ti­ni­mo vie­tos.

Žval­go­ma­si į pa­saulį

Šie­met di­de­lio su­si­domė­ji­mo su­laukė va­sa­rio vi­du­ry­je įvy­ku­si jau 7-oji tarptautinė kon­taktų mugė CON­VE­NE. Ren­gi­nio tiks­las –  su­bur­ti kon­fe­ren­cijų tu­riz­mo vers­lo pro­fe­sio­na­lus iš Bal­ti­jos re­gio­no, pri­si­sta­ty­ti už­sie­nio klien­tams ir pa­ska­tin­ti šio vers­lo vys­tymą­si re­gio­ne, ypač Lie­tu­vo­je. Tarp­tau­ti­niams ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riams sa­vo pa­slau­gas ir pro­duk­tus pri­statė maž­daug šim­tas viešbučių, kon­fe­ren­cijų biurų, kon­fe­ren­cijų centrų, ne­tra­di­ci­nių ren­gi­nių organiza­vi­mo vietų, pro­fe­sio­na­lių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rių, įran­gos, mai­ti­ni­mo, trans­por­to ir kitų pa­slaugų tiekėjų iš mūsų ša­lies ir gre­timų Bal­ti­jos vals­ty­bių.

Į CON­VE­NE at­vyks­ta daug pa­sau­ly­je ži­nomų kon­fe­ren­cijų ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rių, ku­rie at­sto­vau­ja tarp­tau­tinėms kor­po­ra­ci­joms, aso­cia­ci­joms, moks­lo ir rengi­nių agentū­roms. Tarp jų – to­kie garsūs var­dai kaip „Bank of Ame­ri­ca Mer­rill Lynch“, „Peu­geot-Cit­roen“, „BNP-Pa­ri­bas“, „Eco­vis“, „World As­so­cia­tion for Medi­cal Law“, „Orif­la­me“, „Eu­ro­fe­dop“, „In­sig­nia Li­fes­ty­le Sec­vi­ces“, „Ca­dil­lac“, „MTV Net­works Eu­ro­pe“, BASF, „Qfix“, FEPS iš JAV, Vo­kie­ti­jos, Did­žio­sios Brita­ni­jos, Prancū­zi­jos, Iz­rae­lio, Bel­gi­jos, Liuk­sem­bur­go, Ru­si­jos, Da­ni­jos, Italijos, In­di­jos ir kitų ša­lių.