Tokių rodiklių Lietuvoje dar nebuvo: kas leidžia atsidurti pačiame dėmesio centre?

Praėję me­tai bu­vo re­kor­di­niai Lie­tu­vos tu­riz­mui. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2018 m. mūsų ša­ly­je bent su vie­na nak­vy­ne ke­lia­vo 3,6 mln. tu­ristų: 1,7 mln. iš už­sie­nio ir 1,9 mln. Lie­tu­vos gy­ven­tojų. Tai yra 11,3 pro­c. dau­giau nei 2017-ai­siais. Ly­de­ris – Vil­nius, ta­čiau įdo­mu tai, kad pa­gal tu­ristų skai­čių iš Len­ki­jos sos­tinę len­kia Kau­nas, o pa­gal sve­čius iš Vo­kie­ti­jos – Klaipė­da.

To­kio stai­gaus kaip per­nai už­sie­nio tu­ristų pa­gausė­ji­mo Lie­tu­vo­je ne­būta. 2013 m. jų su­skai­čiuo­ta vos 1 mln., 2014 m. – 1,183 mln., 2015 m. – 1,133 mln., 2016 m. – 1,245 mln., 2017 m. – 1,384 mln.

Po­pu­lia­riau­si ne­si­kei­čia

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys nea­pi­ma apgy­ven­di­ni­mo kai­mo tu­riz­mo įstai­go­se ir pri­va­čia­me sekto­riu­je, įskai­tant spar­čiai po­pu­liarė­jantį „Airbnb“ tinklą. Tu­rizmo ska­ti­ni­mo agentū­ros „Ke­liauk Lie­tu­vo­je“ skaičiavimais, šie ro­dik­liai su­da­rytų pa­pil­do­mai apie 30 pro­c. Lie­tu­vo­je bent su vie­na nak­vy­ne ke­lia­vu­sių tu­ristų.

Po­pu­lia­riau­sių ša­lių pa­gal at­vyks­tan­čius sve­čius pen­ke­tu­kas ne­si­kei­čia jau de­šimt metų. Did­žio­ji da­lis (51,8 pro­c.) už­sie­nio tu­ristų į Lie­tuvą vėl at­vy­ko iš Vo­kie­ti­jos, Ru­si­jos, Len­ki­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Lat­vi­jos.

Ta­čiau jau kas sep­tin­tas už­sie­nio tu­ris­tas – vo­kie­tis. Pa­ga­liau Vo­kie­ti­ja ap­lenkė iki tol il­gai pir­ma­vu­sias, ta­čiau ne itin sta­bi­lias Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos rin­kas; iš ten su­lauk­ta 214,1 tūkst. sve­čių, ar­ba 21,6 pro­c. dau­giau nei 2017 m. Tai yra did­žiau­si tu­ristų iš šios ša­lies srau­tai Lie­tu­vos tu­riz­mo is­to­ri­jo­je.

Be to, tu­ris­tai iš Vo­kie­ti­jos kar­tu su sve­čiais iš Ja­po­ni­jos, Ki­ni­jos ir Iz­rae­lio pa­ten­ka į dau­giau­sia pi­nigų Lie­tu­vo­je iš­leid­žian­čių ke­liau­tojų grupę, o tu­ristų srautų iš šių ša­lių au­gi­mas per­nai bu­vo spar­čiau­sias ir siekė net 22,9 pro­c.

Toks pat srau­to au­gi­mas fik­suo­ja­mas at­vyks­tan­čių iš Jung­tinės Ka­ra­lystės. Šios dvi Eu­ro­pos ša­lys iš­sis­kyrė ypa­tin­gu tu­ristų au­gi­mu per­nai – 19,1 pro­c. Tai yra į Lie­tuvą vo­kie­čių ir britų at­vy­ko penk­ta­da­liu dau­giau nei tuo pat lai­ko­tar­piu užper­nai. Tu­ristų skai­čius iš Ita­li­jos, Prancū­zi­jos ir Is­pa­ni­jos, Skan­di­na­vi­jos ša­lių au­go vi­du­ti­niš­kai 6,9 pro­c.

Per­nai tu­ristų gausė­jo iš visų prio­ri­te­tinė­mis lai­komų to­limųjų rinkų: JAV (11,6 pro­c.), Ja­po­ni­jos (22,3 pro­c.), Ki­ni­jos (20,6 pro­c.), Iz­rae­lio (27,3 pro­c.). JAV ir to­liau ant­rus me­tus iš eilės tvir­tai lai­ko­si tarp de­šim­ties vals­ty­bių, iš ku­rių į Lie­tuvą at­vyks­ta dau­giau­sia tu­ristų. Ame­ri­kie­čių Lie­tu­vo­je lankė­si dau­giau nei turistų iš ša­lia esan­čių vals­ty­bių – Suo­mi­jos, Da­ni­jos, Šve­di­jos ar Nor­ve­gi­jos.

Lie­tu­va įsit­vir­ti­no tarp ly­de­rių ir pa­gal tu­ristų nak­vy­nių skai­čiaus au­gimą ES. Užsie­nie­čiai mūsų ša­ly­je nak­vo­jo 3,7 mln. kartų, šis skai­čius au­go 8,9 pro­c. Dau­giau­sia nak­vo­jo Iz­rae­lio tu­ris­tai, ma­žiau­sia – Pietų Korė­jos.

Lie­tuvą ly­de­re pa­gal tu­ristų nak­vy­nių au­gimą 2018 m. pa­skelbė ir Eu­ros­ta­tas. Pa­gal ES sta­tis­ti­kos tar­ny­bos duo­me­nis, per­nai Lie­tu­va užėmė ant­rą vietą Bend­ri­jo­je pa­gal tu­ristų nak­vy­nių skai­čiaus au­gimą.

Ly­de­ris – Vil­nius

Liū­to da­lis tu­ristų te­ko Vil­niui. Čia 2018-ai­siais ap­si­lankė dau­giau kaip 1,2 mln. sve­čių, ar­ba 12 pro­c. dau­giau nei užp­raė­ju­siais me­tais. Spar­čiau­siai ir to­liau gausė­ja vo­kie­čių tu­ristų, per­nai jų at­vy­ko 27,9 tūkst., ar­ba 37,8 pro­c. dau­giau, pa­ly­gin­ti su 2017 m. Ki­tos dvi ša­lys, iš ku­rių tu­ristų srau­tai išau­go la­biau­siai, ly­gi­nant at­vy­ku­siųjų skai­čius, yra Len­ki­ja (10,6 tūkst., ar­ba 11,9 pro­c. dau­giau) ir Jung­tinė Ka­ra­lystė (9,2 tūkst., ar­ba 20,5 pro­c. dau­giau). 80,8 pro­c. visų į Vil­niaus vieš­bu­čius ir kt. nak­vynės įstai­gas at­vy­ku­sių sve­čių bu­vo už­sie­nie­čiai (970 tūkst.), 10,8 pro­c. dau­giau nei 2017 m.

2018 m. Kau­no mies­to ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­gos su­laukė be­veik 318 tūkst. sve­čių, tai 8,2 pro­c. dau­giau nei per­nai. 67,3 pro­c. visų lai­ki­no­sios sos­tinės ap­gy­ven­di­ni­mo įstaigų sve­čių su­darė už­sie­nio sve­čiai: dau­giau­sia iš Vo­kie­ti­jos – 23,5 tūkst. (17 pro­c. dau­giau nei 2017 m.), Ru­si­jos – 18,7 tūkst. (pra­ktiš­kai srau­tas ne­pa­ki­to), Len­ki­jos – 18 tūkst. (17 pro­c. dau­giau), Lat­vi­jos – 15,6 tūkst. (2 pro­c. dau­giau), Uk­rai­nos – 13,4 tūkst. (44 pro­c. dau­giau), Es­ti­jos – 13,1 tūkst. (8 pro­c. dau­giau), Jung­tinės Ka­ra­lystės – 11,4 tūkst. (10 pro­c. dau­giau) ir kt. vals­ty­bių. Pa­gal kai ku­rias tu­ristų at­vy­ki­mo ša­lis (pa­vyzd­žiui, Len­kiją ir Did­žiąją Bri­ta­niją), sos­tinę Kau­nas ge­ro­kai len­kia.

Tačiau pagal vokiečių turistų skaičių kitiems miestams Klaipėdą sunku pavyti. Pernai vien kruiziniais laivais į uostamiestį atvyko daugiau nei 70 tūkst. žmonių. Statistikos departamentas suskaičiavo, kad bendras svečių iš Vokietijos skaičius Klaipėdoje siekė 36,1 tūkst. 2018-aisiais čia apsilankė 14,4 tūkst. turistų iš Latvijos, 11,8 tūkst. – iš Rusijos, 6,5 tūkst. – iš Lenkijos, 4,7 tūkst. – iš JAV. Toks pernai buvo gausiausių turistų pagal atvykimo valstybes srautų penketukas uostamiestyje.

Ko­kia tu­riz­mo nau­da?

Duo­me­nys, kiek per­nai tu­ris­tai iš­lei­do pi­nigų mūsų ša­ly­je, bus ži­no­mi tik ko­vo pa­bai­go­je. Ga­li­ma spėti, kad, au­gant sve­čių srau­tams, iš­lai­dos ir­gi didė­jo. 2017 m. tu­ris­tai Lie­tu­vo­je iš­lei­do 871,5 mln. eurų, 2016 m. – 806,4 mln. eurų, 2015 m. – 767,8 mln. eurų, 2014 m. – 768,9 mln. eurų. Tie­sa, vie­no tu­ris­to vie­nos die­nos iš­lai­dos vis mažė­ja: už­per­nai jos siekė tik 80,6 eu­ro, 2016-ai­siais – 81 eurą, 2015-ai­siais – 84 eu­rus, o 2014-ai­siais – 84,9 eu­ro.

Ta­čiau jau su­skai­čiuo­ta, kad į Klaipėdą krui­zi­niais lai­vais per­nai at­vykę už­sie­nie­čiai ant kran­to iš­leis­da­vo vi­du­ti­niš­kai 40–50 eurų.

Ko tikė­tis atei­ty­je

Api­bend­rin­da­mas nau­jau­sius sta­tis­ti­nius duo­me­nis, VšĮ „Ke­liauk Lie­tu­vo­je“ (buvu­sio Tu­riz­mo de­par­ta­men­to) va­do­vas Da­lius Morkvė­nas sakė, kad sėkmin­gi pra­ėję me­tai ke­lia di­de­lius lūkes­čius 2019-ie­siems.

„Ke­liauk Lie­tu­vo­je“ tiks­lai yra iš­lai­ky­ti pa­našų au­gimą ir šiais me­tais, gau­sin­ti ne tik tu­ristų srau­tus, bet ir nak­vy­nių skai­čių,  di­din­ti tu­riz­mo sek­to­riaus pa­ja­mas. Ir to­liau daug dirb­si­me tiks­linė­se rin­ko­se Eu­ro­po­je, daug veiklų esa­me su­pla­navę ir to­li­mo­sio­se rin­ko­se“, – teigė D.Morkvė­nas.

Lie­tu­va puo­selė­ja vil­tis, kad tu­ristų srau­tus ge­ro­kai pa­di­din­ti atei­ty­je dar ga­li kon­fe­ren­cijų tu­riz­mas. Kon­kur­suo­se dėl tarp­tau­ti­nių ren­gi­nių pa­pras­tai dalyvauja vals­tybės, o pa­si­ra­šius ke­ti­nimų pro­to­ko­lus ir su­tar­tis, jau var­žo­si atski­ri mies­tai. Spe­cia­listų tei­gi­mu, vie­nas iš už­sie­nio at­vykęs kon­fe­ren­cijų ir kitų ren­gi­nių da­ly­vis mies­te iš­leid­žia iki ke­tu­rių kartų dau­giau nei lais­va­lai­kio tu­ris­tas, todėl mies­tai ypač kon­ku­ruo­ja dėl tarp­tau­ti­nių ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo. Net ne­di­de­li mies­tai siū­lo sa­vo pa­slau­gas ne­di­de­liems ren­gi­niams, jei da­ly­vių skaičius siektų 50–100, jau ne­kal­bant apie did­mies­čius ar pa­sau­liui ži­no­mus mūsų ku­ror­tus Pa­langą, Birš­toną, Drus­ki­nin­kus.

Kaip „Kau­no die­nai“ sakė Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ranų aso­cia­ci­jos vyk­do­mo­ji di­rek­torė Eglė Li­žai­tytė, kon­fe­ren­cijų tu­riz­mo sri­ty­je lau­kia­ma pro­ver­žio, ta­čiau tam tin­ka­mos pa­tal­pos ren­gia­mos ne taip grei­tai, kaip norėtų­si. To­kiems renginiams yra rei­ka­la­vimų, pa­vyzd­žiui, turė­ti kong­resų ir kon­fe­ren­cijų centrą mies­to cent­re, tu­ri būti pa­kan­ka­mas skir­tingų ly­gių vieš­bu­čių skai­čius,pėsčiomis pa­sie­kia­mos mai­ti­ni­mo vie­tos.

Žval­go­ma­si į pa­saulį

Šie­met di­de­lio su­si­domė­ji­mo su­laukė va­sa­rio vi­du­ry­je įvy­ku­si jau 7-oji tarptautinė kon­taktų mugė CON­VE­NE. Ren­gi­nio tiks­las –  su­bur­ti kon­fe­ren­cijų tu­riz­mo vers­lo pro­fe­sio­na­lus iš Bal­ti­jos re­gio­no, pri­si­sta­ty­ti už­sie­nio klien­tams ir pa­ska­tin­ti šio vers­lo vys­tymą­si re­gio­ne, ypač Lie­tu­vo­je. Tarp­tau­ti­niams ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riams sa­vo pa­slau­gas ir pro­duk­tus pri­statė maž­daug šim­tas viešbučių, kon­fe­ren­cijų biurų, kon­fe­ren­cijų centrų, ne­tra­di­ci­nių ren­gi­nių organiza­vi­mo vietų, pro­fe­sio­na­lių ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rių, įran­gos, mai­ti­ni­mo, trans­por­to ir kitų pa­slaugų tiekėjų iš mūsų ša­lies ir gre­timų Bal­ti­jos vals­ty­bių.

Į CON­VE­NE at­vyks­ta daug pa­sau­ly­je ži­nomų kon­fe­ren­cijų ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rių, ku­rie at­sto­vau­ja tarp­tau­tinėms kor­po­ra­ci­joms, aso­cia­ci­joms, moks­lo ir rengi­nių agentū­roms. Tarp jų – to­kie garsūs var­dai kaip „Bank of Ame­ri­ca Mer­rill Lynch“, „Peu­geot-Cit­roen“, „BNP-Pa­ri­bas“, „Eco­vis“, „World As­so­cia­tion for Medi­cal Law“, „Orif­la­me“, „Eu­ro­fe­dop“, „In­sig­nia Li­fes­ty­le Sec­vi­ces“, „Ca­dil­lac“, „MTV Net­works Eu­ro­pe“, BASF, „Qfix“, FEPS iš JAV, Vo­kie­ti­jos, Did­žio­sios Brita­ni­jos, Prancū­zi­jos, Iz­rae­lio, Bel­gi­jos, Liuk­sem­bur­go, Ru­si­jos, Da­ni­jos, Italijos, In­di­jos ir kitų ša­lių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nerijus

Nerijus portretas
Lenkams Kaunas- Kowno, o Klaipeda vokieciams Memel. Paprasta matematika. Vilnius sostine, tai is visur privaziuoja.

Okas kaltas ne ožys?

Okas kaltas ne ožys? portretas
Kas belieka, kai buvusios gamyklos sunaikintos, dar veikiančios parduotos užsieniečiams, pramonė numarinta, miškai išparduoti, ..ai ką čia vardinti. Virsim užsienio turistų paslaugų tenkintojais
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių