- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne naujai išrinktų politikų pažadai ar planuojami ekonominiai pokyčiai, bet keli paprasti klausimai leidžia prognozuoti, kokia ateitis laukia konkretaus verslo. Bankai atsisako teikti paskolas? Susiduriate su apyvartinių lėšų trūkumu? Jūsų įmonei būdinga nuolatinė darbuotojų kaita, o atrasti naujus darbuotojus sekasi sunkiai? Sudėtinga užmegzti ilgalaikę partnerystę su klientais? Tiekėjai dažnai keičia bendradarbiavimo sąlygas?
Finansų specialistai įspėja: jei bent į tris iš penkių klausimų atsakote „taip“, metas susirūpinti finansine verslo sveikata. Deja, ši, kaip rodo statistika, anksčiau ar vėliau sušlubuoja net 8 iš 10 Lietuvos verslininkų. Kaip išvengti pavojingų finansinių ligų?
Lietuva – bankrotų lyderė Europoje
Naujausiais duomenimis, Europos Sąjungoje bankrotų skaičiumi Lietuvą lenkia tik Kroatija. Lietuvoje sausį-rugpjūtį vidutinis bankrotų skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo nuo 166 iki 205.
„Galime galvoti, kad tai normalu, nes kasmet daugėja ir veikiančių įmonių, be to, užpernai priimtos įstatyminės nuostatos valstybinėms institucijoms leidžia lengviau inicijuoti bankrotus. Bet nereiktų pamiršti, kad bankrotas pirmiausia reiškia mokumo sutrikimus, nesusitvarkymą su finansiniais įsipareigojimais, apyvartinio kapitalo stoką“, - teigia „Baltosios buhalterijos“ vadovė Sonata Stanislovaitienė.
Finansiniai saugikliai
Remiantis dažniausiomis bankrotų priežastimis, patariama atsižvelgti į šias prevencijos priemones: tinkamai apskaičiuoti prekių ir paslaugų savikainą; vengti klientų ir partnerių atsiskaitymų sutrikimų; riboti įmonės pastoviuosius kaštus; atsargiau vertinti savo galimybes imant paskolą; stebėti, ar neartėjama prie nemokios įmonės būklės.
Organizuojant finansų valdymą, privalu neužmiršti dviejų sąlygų: finansiniai rodikliai turi būti lengvai prieinami, o finansinių įsipareigojimų lygis negali būti pernelyg aukštas – skolintos lėšos mažina įmonės lankstumą. Lėšomis apyvartiniam kapitalui finansuoti verta rūpintis iš anksto, o ne susidūrus su lėšų stoka. Taip pat svarbu įsivertinti išorinių ir vidinių rizikų tikimybę, atsižvelgiant į 3 pagrindinius mokumo rodiklius: skubaus padengimo, bendrąjį padengimo ir pinigų padengimo koeficientus.
Finansų profilaktika – būtina
Specialistai sutaria, jog esminiai efektyvaus įmonių finansų valdymo etapai – planavimas ir stebėjimas. Svarbu, kad įmonė ne tik atliktų visas su apskaita susijusias funkcijas (mokestinių įsipareigojimų vykdymas, reikiamų ataskaitų pateikimas ir kt.), bet ir periodiškai tikrintų, ar finansų priežiūroje nedaroma klaidų, ar pasinaudojama visomis valstybės taikomomis lengvatomis bei verslo skatinimo programomis, ar laikomasi naujausių verslo apskaitos standartų.
„Vis dėlto dažno verslininko požiūris į įmonės finansus kažkuo primena lietuvių požiūrį į sveikatą. Pagrindinės ligos dažniausiai identifikuojamos jau pažengusiose stadijose, užuot taikius nuolatinę profilaktiką“, - teigia „Baltosios buhalterijos“ vadovė. Specialistė atskleidė, jog apskaitos įmonės praktikoje pažintis su kas antru klientu prasideda ne tik nuo įprastų buhalterinių apskaitos paslaugų, bet ir nuo įsisenėjusių ankstesnio laikotarpio buhalterinių klaidų koregavimo: „Bene geriausiai aplaidžios apskaitos žalą klientai suvokia tada, kai jiems parodai konkrečias sumas, kurias jų verslas prarado dėl neprofesionalaus finansų tvarkymo – jas galima nesunkiai įvertinti ir apskaičiuoti.“
Kada bankrotas geriau už delsimą?
Susiduriant su neatstatomais finansiniais sutrikimais, nereikėtų delsti inicijuojant bankroto procedūrą. Laiku pradėta bankroto byla leidžia patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus ir atsižvelgti į akcininkų interesus.
Bankrotą Lietuvoje inicijuoti gali įmonės vadovas ir savininkai, kreditoriai, kuriais dažniausiai tampa bankrutuojančios įmonės darbuotojai, valstybinės institucijos (pavyzdžiui, VMI, „Sodra“), bankai, prekių ar paslaugų teikėjai. Beje, darbuotojai bankrotą gali inicijuoti ir tais atvejais, kai neatsiskaitoma su vienu iš jų.
S. Stanislovaitienė akcentuoja, kad netinkamai valdomi privačių lietuviškų verslų finansai turi rezonansinį poveikį: jie neigiamai veikia šalies ekonomiką bei stabdo užsienio investicijų pritraukimą. Tai patvirtina ir praktiniai rodikliai: Pasaulio banko duomenimis, pagal nemokumo klausimų sprendimą Lietuvos pozicija krenta jau antrus metus iš eilės. Pagal šį rodiklį 2014 metais Lietuva nukrito iš 61 į 67, o pernai – iš 67 į 70 poziciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį6
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...