- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Taip ir neprasidėjusi Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba už Smeltės pusiasalio valstybei, tiksliau Uosto direkcijai, jau kainavo papildomai per 800 tūkst. eurų.
Nutraukė pasirašytą sutartį
Šiandien Klaipėdos miestas jau galėjo džiaugtis nauja pramoginių laivų prieplauka prie Kuršių marių už Smeltės pusiasalio.
Ir turėjo džiaugtis, nes šią prieplauką pastatyti miestui yra įsipareigojusi Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija mainais už nebaigtos statyti senosios valčių prieplaukos sklypą, apgriuvusį pastatą ir senus molus prie Smeltės pusiasalio.
Dar 2011 m. rugsėjo 6 d. tarp Uosto direkcijos ir Vokietijos kompanijos „Strabag Wasserbau GmbH“ buvo pasirašyta Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos rangos sutartis. Jos vertė tuomet buvo 38,5 mln. litų (apie 11,14 mln. eurų).
Bet po sutarties pasirašymo praėjus maždaug trims mėnesiams tuometinis Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas ją sustabdė. Tai jis aiškino tuometinės Andriaus Kubiliaus iniciatyva nustatyti privalomų įmokų į biudžetą pervedimo tvarką. Iš Uosto direkcijos siekta atriekti 50 proc. pelno dalį. 2011 m. pervedimas dar nebuvo vykdytas. Uosto direkcija į biudžetą 34 mln. litų pervedė tik 2012 m. Nepaisant to, E.Gentvilas jau 2011 m., kai dar vyko diskusijos dėl pervedimo, aiškino, kad neliko lėšų mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybai.
Dabar dėl tokio žingsnio teisingumo atsiranda vis daugiau abejojančių. Esą Eligijaus Masiulio vadovaujama tuometinė Susisiekimo ministerija galėjusi pasistengti surasti lėšų. Juo labiau, kad valstybės, o tiksliau Uosto direkcijos pinigų ne tiek daug ir reikėjo. Didelę dalį reikalingos sumos būtų buvę galima dengti iš ES paramos lėšų.
Vyko ginčai su rangovu
Faktas, kad Mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka taip ir nepastatyta. Ar dėl to kalta 2009 m. prasidėjusi recesija, ar politikų siekis pasipinigauti iš valstybės įmonių, ar atskirų vadovų ambicijos ir nerangumas?
Bent jau dalis klaipėdiečių prisimena, kad kaip tik tuo metu E.Gentvilo vadovaujama Uosto direkcija „kibirkščiavo“ su Vokietijos kompanija „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“, kuri tapo „Strabag Wasserbau GmbH“ dalimi.
2010 m. „Josef Mobius Bau-Achtiengeselftshaft“ apskundė Klaipėdos jūrų uosto keleivių ir krovinių keltų terminalo rangovo konkursą. Nors teisme pralaimėjo laikas užsitęsė. 2011 m. E.Gentvilas buvo viešai apkaltinęs vokiečių kompanija, kad ši sudariusi kartelinį susitarimą dėl gilinimo Malkų įlankoje su belgų kompanija „Dredging International“. Vokiečių kompanijos valdyba tai paneigė viešai - paaiškino, kodėl po laimėto konkurso nepasirašė rangos sutarties dėl 8 mln. litų (apie 2,3 mln. eurų) vertės gilinimo darbų.
2011 m. pabaigoje E.Gentvilas pyko, kad „Josef Mobius Bau-Achtiengeselftshaft“ Vokietijoje perregistravus į „Strabag Wasserbau GmbH“ apie tai nebuvo informuota Klaipėdos uosto direkcija, nes Klaipėdoje veikė darbus uoste vykdęs jos padalinys.
Tarp E.Gentvilo vadovaujamos Uosto direkcijos vyko trintis su „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ ir dėl 90–96 krantinių statybos, kur ji jungtinės veiklos pagrindu dirbo su Pranciškaus Jurgučio vadovaujama „Klaipėdos hidrotechnika“. 2013 m. teismas priteisė, kad Uosto direkcija joms sumokėtų bendrai 9,2 mln. litų (apie 2,66 mln. eurų).
Dalį pretenzijų pripažino
Šiemet liepą užbaigtas bene vienas iš paskutiniųjų iš E.Gentvilo laikotarpio atsiradusių teisminių ginčų su „Strabag Wasserbau GmbH“. Pasirašyta Uosto direkcijos taikos sutartis su „Strabag Wasserbau GmbH“ dėl taip ir neprasidėjusios mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos.
Dėl nutrauktos rangos sutarties „Strabag Wasserbau GmbH“ pagal 2012 m. vasario 2 d. pretenziją iš Uosto direkcijos reikalavo 4 mln. 821 tūkst. litų (apie 1,4 mln. eurų). Pinigų buvo prašoma už įsigytas medžiagas, garantijas, darbo projektus, patirtas pridėtines išlaidas.
Pagal patikslintą 2014 m. spalio 23 d. pretenziją suma sumažėjo iki 3 mln. 362 tūkst. litų (apie 974 mln. eurų). 2015 m. balandį buvo nuspręsta, kad už 422,6 mln. eurų išpirks įsigytas medžiagas ir dengs kitas išlaidas. Dalis medžiagų jau panaudoti kituose uosto objektuose.
Taikos sutartimi Uosto direkcija sutiko sumokėti „Strabag Wasserbau GmbH“ dar 395 tūkst. eurų. Jas sudarė išlaidos, susijusios su užsakytų medžiagų atsisakymu (292,4 tūkst. eurų) ir piniginių lėšų įšaldymo išlaidos (102,6 tūkst. eurų). Kitos pretenzijų dalies – apie 578,8 tūkst. eurų „Strabag Wasserbau GmbH“ atsisakė.
Šiuo metu viena didžiausių Vokietijos hidrotechninės statybos bendrovių „Strabag Wasserbau GmbH“ turi atstovybę Klaipėdoje, bet ji yra be darbuotojų ir Uosto direkcijos rangos konkursuose nebedalyvauja. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, nuo 2003 m. „Strabag Wasserbau GmbH“ Klaipėdos uoste yra atlikusi statybos darbų už 5 mln. eurų, „Josef Mobius Bau-Achtiengeselftshaft“ – maždaug už 57 mln. eurų.
Komentaras
Linas Rudys, Uosto direkcijos teisės departamento direktorius
Taikos sutartis Uosto direkcijai yra geriausias sprendimas. Suma nuo 974 tūkst. eurų sumažėjo iki 395 tūkst. eurų. Ji pagrįsta pavedimais, kuriuos „Strabag Wasserbau GmbH“ sumokėjo vamzdžių gamintojams. Jų nuostolis atsirado dėl buvusios Uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo sprendimo sustabdyti rangos sutartį. Mums pavyko derėtis ir sumažinti sumą. Negaliu pasakyti, koks sprendimas dėl pinigų išsireikalavimo iš buvusio vadovo. Turime aukščiausi lygiu priimti sprendimą dėl žalos, procedūros ir veiksmų. Šiuo metu juridinių ginčų teismuose ar kitose institucijose su buvusiu Uosto direkcijos vadovu nėra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje1
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?12
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai5
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...