Taika pasiekta, pažadas – nedingo

Taip ir neprasidėjusi Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba už Smeltės pusiasalio valstybei, tiksliau Uosto direkcijai, jau kainavo papildomai per 800 tūkst. eurų.

Nutraukė pasirašytą sutartį

Šiandien Klaipėdos miestas jau galėjo džiaugtis nauja pramoginių laivų prieplauka prie Kuršių marių už Smeltės pusiasalio.

Ir turėjo džiaugtis, nes šią prieplauką pastatyti miestui yra įsipareigojusi Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija mainais už nebaigtos statyti senosios valčių prieplaukos sklypą, apgriuvusį pastatą ir senus molus prie Smeltės pusiasalio.

Dar 2011 m. rugsėjo 6 d. tarp Uosto direkcijos ir Vokietijos kompanijos „Strabag Wasserbau GmbH“ buvo pasirašyta Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos rangos sutartis. Jos vertė tuomet buvo 38,5 mln. litų (apie 11,14 mln. eurų).

Bet po sutarties pasirašymo praėjus maždaug trims mėnesiams tuometinis Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas ją sustabdė. Tai jis aiškino tuometinės Andriaus Kubiliaus iniciatyva nustatyti privalomų įmokų į biudžetą pervedimo tvarką. Iš Uosto direkcijos siekta atriekti 50 proc. pelno dalį. 2011 m. pervedimas dar nebuvo vykdytas. Uosto direkcija į biudžetą 34 mln. litų pervedė tik 2012 m. Nepaisant to, E.Gentvilas jau 2011 m., kai dar vyko diskusijos dėl pervedimo, aiškino, kad neliko lėšų mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybai. 

Dabar dėl tokio žingsnio teisingumo atsiranda vis daugiau abejojančių. Esą Eligijaus Masiulio vadovaujama tuometinė Susisiekimo ministerija galėjusi pasistengti surasti lėšų. Juo labiau, kad valstybės, o tiksliau Uosto direkcijos pinigų ne tiek daug ir reikėjo. Didelę dalį reikalingos sumos būtų buvę galima dengti iš ES paramos lėšų.

Vyko ginčai su rangovu

Faktas, kad Mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka taip ir nepastatyta. Ar dėl to kalta 2009 m. prasidėjusi recesija, ar politikų siekis pasipinigauti iš valstybės įmonių, ar atskirų vadovų ambicijos ir nerangumas?

Bent jau dalis klaipėdiečių prisimena, kad kaip tik tuo metu E.Gentvilo vadovaujama Uosto direkcija „kibirkščiavo“ su Vokietijos kompanija „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“, kuri tapo „Strabag Wasserbau GmbH“ dalimi.

2010 m. „Josef Mobius Bau-Achtiengeselftshaft“ apskundė Klaipėdos jūrų uosto keleivių ir krovinių keltų terminalo rangovo konkursą. Nors teisme pralaimėjo laikas užsitęsė. 2011 m. E.Gentvilas buvo viešai apkaltinęs vokiečių kompanija, kad ši sudariusi kartelinį susitarimą dėl gilinimo Malkų įlankoje su belgų kompanija „Dredging International“. Vokiečių kompanijos valdyba tai paneigė viešai -  paaiškino, kodėl po laimėto konkurso nepasirašė rangos sutarties dėl 8 mln. litų (apie 2,3 mln. eurų) vertės gilinimo darbų.

2011 m. pabaigoje E.Gentvilas pyko, kad „Josef Mobius Bau-Achtiengeselftshaft“ Vokietijoje perregistravus į „Strabag Wasserbau GmbH“ apie tai nebuvo informuota Klaipėdos uosto direkcija, nes Klaipėdoje veikė darbus uoste vykdęs jos padalinys.

Tarp E.Gentvilo vadovaujamos Uosto direkcijos vyko trintis su „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ ir dėl 90–96 krantinių statybos, kur ji jungtinės veiklos pagrindu dirbo su Pranciškaus Jurgučio vadovaujama „Klaipėdos hidrotechnika“. 2013 m. teismas priteisė, kad Uosto direkcija joms sumokėtų bendrai 9,2 mln. litų (apie 2,66 mln. eurų).

Dalį pretenzijų pripažino

Šiemet liepą užbaigtas bene vienas iš paskutiniųjų iš E.Gentvilo laikotarpio atsiradusių teisminių ginčų su „Strabag Wasserbau GmbH“. Pasirašyta Uosto direkcijos taikos sutartis su „Strabag Wasserbau GmbH“ dėl taip ir neprasidėjusios mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos.

Dėl nutrauktos rangos sutarties „Strabag Wasserbau GmbH“ pagal 2012 m. vasario 2 d. pretenziją iš Uosto direkcijos reikalavo 4 mln. 821 tūkst. litų  (apie 1,4 mln. eurų). Pinigų buvo prašoma už įsigytas medžiagas, garantijas, darbo projektus, patirtas pridėtines išlaidas.

Pagal  patikslintą 2014 m. spalio 23 d. pretenziją suma sumažėjo iki 3 mln. 362 tūkst. litų (apie 974 mln. eurų). 2015 m. balandį buvo nuspręsta, kad už 422,6 mln. eurų išpirks įsigytas medžiagas ir dengs kitas išlaidas. Dalis medžiagų jau panaudoti kituose uosto objektuose.

Taikos sutartimi Uosto direkcija sutiko sumokėti „Strabag Wasserbau GmbH“ dar 395 tūkst. eurų. Jas sudarė išlaidos, susijusios su užsakytų medžiagų atsisakymu (292,4 tūkst. eurų) ir piniginių lėšų įšaldymo išlaidos (102,6 tūkst. eurų). Kitos pretenzijų dalies – apie 578,8 tūkst. eurų „Strabag Wasserbau GmbH“ atsisakė. 

Šiuo metu viena didžiausių Vokietijos hidrotechninės statybos bendrovių „Strabag Wasserbau GmbH“ turi atstovybę Klaipėdoje, bet ji yra be darbuotojų ir Uosto direkcijos rangos konkursuose nebedalyvauja. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, nuo 2003 m. „Strabag Wasserbau GmbH“ Klaipėdos uoste yra atlikusi statybos darbų už 5 mln. eurų, „Josef Mobius Bau-Achtiengeselftshaft“ – maždaug už 57 mln. eurų.

Komentaras

Linas Rudys, Uosto direkcijos teisės departamento direktorius

Taikos sutartis Uosto direkcijai yra geriausias sprendimas. Suma nuo 974 tūkst. eurų sumažėjo iki 395 tūkst. eurų. Ji pagrįsta pavedimais, kuriuos „Strabag Wasserbau GmbH“ sumokėjo vamzdžių gamintojams. Jų nuostolis atsirado dėl buvusios Uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo sprendimo sustabdyti rangos sutartį. Mums pavyko derėtis ir sumažinti sumą. Negaliu pasakyti, koks sprendimas dėl pinigų išsireikalavimo iš buvusio vadovo. Turime aukščiausi lygiu priimti sprendimą dėl žalos, procedūros ir veiksmų. Šiuo metu juridinių ginčų teismuose ar kitose institucijose su buvusiu Uosto direkcijos vadovu nėra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tai

Tai portretas
kas čia toksai raštingas? 3mln 362t.litų yra 974mln eurų? Rašeivos ar jūs bent skaitot ką parašot?

4

4 portretas
Gerbiama Linai Rudį, o kur dingo 1,9 mln. EUR pretenzija E.Gentvilui, kuri taip skambiai nuskambėjo 2016 m.????? Praėjo tiek laiko ir nieko. Čia vėl gi tas pats...

Klausimas

Klausimas portretas
Kur ta Klaipėdos ateitis? Kol valdys liberalistai jos nebus?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Taupumas ar sąmoningumas: kodėl Lietuvoje priduodama tiek daug taros?
    Taupumas ar sąmoningumas: kodėl Lietuvoje priduodama tiek daug taros?

    Užstato sistema Lietuvoje veikia vos trečius metus, tačiau VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) paskelbė planus surinkti jau 93 proc. visų sistemoje dalyvaujančių plastikinių, skardinių bei stiklinių pakuočių. Kodėl ...

  • Kas yra geras darbuotojas ir puikus vadovas?
    Kas yra geras darbuotojas ir puikus vadovas?

    Koks turi būti geras ir darbdavio geidžiamas darbuotojas? Atsakymas į šį klausimą, pasak vadybos ekspertų, pastaruoju metu keičiasi iš esmės. Jei anksčiau labiausiai vertinta potencialaus darbuotojo profesinė patirtis, šiandien t...

  • Opozicijos lyderiai palaikymo reformoms nežada
    Opozicijos lyderiai palaikymo reformoms nežada

    Seimui sprendžiant dėl mokesčių ir pensijų reformų, pagrindinių opozicijos frakcijų vadovai didelio palaikymo nežada, rašo portalas 15min.lt. ...

  • Apsispręs, ar valstybė rems šeimas, perkančias būstą regionuose
    Apsispręs, ar valstybė rems šeimas, perkančias būstą regionuose

    Seimas ketvirtadienį galutinai turėtų apsispręsti, ar nuo šių metų liepos paremti pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ar rajonuose įsigyjančias jaunas šeimas. ...

  • Kelių priežiūrai bus skiriama 19 milijonų eurų
    Kelių priežiūrai bus skiriama 19 milijonų eurų

    Vyriausybė trečiadienį nusprendė Kelių priežiūros ir plėtros programai skirti 18,8 mln. eurų. Šios lėšos bus panaudotos valstybinės reikšmės ir vietiniams keliams bei gatvėms rekonstruoti, taip pat darbų kokybės kontroliniam...

  • Pasiūlė paprastus būdus, kaip kasdien sutaupyti
    Pasiūlė paprastus būdus, kaip kasdien sutaupyti

    Šiais vartotojiškumo laikais vis dažniau kyla klausimų dėl finansinių sprendimų priėmimo ir jų valdymo. Bet daugiau išmokti apie asmeninių finansų valdymą geriau vėliau negu niekada. ...

    1
  • Šalies IT ūkį prižiūrės Ūkio ministerija
    Šalies IT ūkį prižiūrės Ūkio ministerija

    Vyriausybė pritarė siūlymui skirti Ūkio ministeriją formuoti politiką skaitmeninės valdžios srityje. Tai leis tobulinti valstybės informacinių išteklių valdymo ir plėtros procesus valstybės lygmeniu. ...

  • Lietuviams nuosavų sodybų nebereikia
    Lietuviams nuosavų sodybų nebereikia

    Anksčiau sodybų prisipirkę lietuviai dabar bando jų atsikratyti, tačiau paklausa jau sumažėjo. Vis labiau ryškėja naujos tendencijos – paprastos, vandentiekio neturinčios sodybos, prie kurių galima privažiuoti tik neasfaltuotu keliu, pi...

    3
  • Atslūgęs karštis prekybininkų negąsdina
    Atslūgęs karštis prekybininkų negąsdina

    Vaisvandeniai, vaisiai, nealkoholiniai gėrimai, priemonės nuo saulės, mašalų ir uodų, aktyviam poilsiui skirtos prekės ir gėlės – paklausiausios prekės, Lietuvą užplūdus karščiams. Prekybininkai tikisi, kad šie pardavima...

  • Žaliavinis pienas iš Ukrainos į Lietuvą nėra importuojamas
    Žaliavinis pienas iš Ukrainos į Lietuvą nėra importuojamas

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad žaliavinis pienas ar pieno žaliava, kaip sudėtinė dalis, iš Ukrainos per Lietuvos pasienio postus nėra importuojama. ...

Daugiau straipsnių