- LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keliose Vilniaus bažnyčiose atsiradusi galimybė aukoti banko kortele yra bandymas prisiderinti prie šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempo ir būdo, mano apžvalgininkas Tomas Viluckas. „Tai visiškai normalus procesas, vykstantis ir užsienyje. Ypač tai aktualu bažnyčioms, kuriose vyksta remonto darbai ar aktyvi pastoracinė veikla“, – sako jis.
T. Vilucko įsitikinimu, naujosios technologijos bažnyčioje nėra neleistinos. Juo labiau kad viena populiariausių pasaulio paskyrų „Twitter“ tinkle yra popiežiaus Pranciškaus – čia jis kasdien paskelbia po mintį.
„Labai natūralu, kad ir kiti tikintieji, dvasininkai šitokiu būdu kviečiami liudyti Evangeliją, – pastebi apžvalgininkas. – Pagaliau Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius – labai aktyvus „Facebook“ vartotojas. Jo paskyra beveik kasdien atnaujinama, jis pats atsako į tikinčiųjų keliamus klausimus ir diskutuoja.“
Taigi, pabrėžia T. Viluckas, tokie dalykai apskritai yra būtini: „Sakyčiau, Lietuvoje Katalikų Bažnyčia tik pradiniame etape. Kadangi šiuolaikinis žmogus suaugęs su technologijomis, jų naudojimas tik sveikintinas. Jei Bažnyčia nori efektyviai skelbti Gerąją naujieną šiuolaikiniam žmogui, ji privalo naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis.“
Vokietijoje – bažnytinis mokestis
Pasak LRT Radijo bendradarbės Vokietijoje Vidos Kaluzos, šioje šalyje didžiąją dalį pajamų bažnyčios gauna iš bažnytinio mokesčio, įvesto XIX a. pabaigoje, o 1919 m. net įrašyto į konstituciją. Tokiu būdu kiekvienas vokietis, priklausantis tam tikrai Bažnyčiai, moka 8–9 proc. pajamų mokestį. Beje, tokio mokesčio neturi ir nepripažįsta musulmonai – jie savo bendruomenę išlaiko aukomis.
„Vokietijoje kiekviena religinė bendruomenė gali imti tokį mokestį. Jį surinkti padeda mokesčių inspekcijos, pasiliekančios kelis procentus kaip uždarbį. Sumos yra gana didelės, tarkim, 2011 m. Katalikų Bažnyčia surinko apie 5,5 mlrd. eurų, Evangelikų Bažnyčia – beveik 5 mlrd. eurų“, – kalba V. Kaluza. O asmuo, norintis mokesčio nemokėti, turi parašyti oficialų raštą, kad nepriklauso jokiai religinei bendruomenei.
LRT Radijo bendradarbė patvirtina, kad Vokietijoje yra portalų, kurie suteikia galimybę išpažintį atlikti internetu: „Tačiau portalai neoficialūs, o Bažnyčios atstovai sako, kad tai nėra tikra išpažintis. Neužtenka vien pasakyti, kas buvo padaryta. Einant išpažinties, reikia ir atgailauti, ir atlikti tam tikrus veiksmus, ir pasižadėti daugiau to nedaryti. Taigi internetinė išpažintis – daugiau juokelis.“
Nors tokie portalai gana populiarūs, V. Kaluza sako, kad rimtai jų vertinti nereikėtų vien dėl to, kad tas išpažintis galima ir perskaityti. „O Bažnyčios atstovai sako, kad tai rodo mūsų visuomenės bendravimo problemas – žmonės daugiau bendrauja socialiniuose tinkluose nei gyvai“, – kalba ji.
Vis dėlto, kaip pastebi V. Kaluza, apie 100 tūkst. žmonių kasmet išstoja iš Bažnyčios ne tik dėl bažnytinio mokesčio, bet ir dėl skandalų. Tokie dalykai, kaip vaikų tvirkinimo atvejai, ar pavyzdžiai, kai koks vyskupas savo rezidencijai statyti išleidžia apie 30 mln. eurų, net ir varo tikinčiuosius iš bažnyčių.
Lenkijos Bažnyčia aukų banko kortele nenori
Nors Lenkijos Bažnyčia Europoje laikoma viena konservatyviausių po Maltos ir Airijos, pasak LRT Radijo bendradarbės Lenkijoje Nijolės Druto, pastaraisiais metais ji taip pat ėmė labai intensyviai naudotis visomis technologijomis: televizija, radiju, spauda, internetu.
Anot N. Druto, mišios transliuojamos internete, o prie Lenkijos episkopato veikiantis fondas organizuoja skaitmeninė parapijos konkursus: „Renkama parapija, kuri geriausiai įgyvendina evangelizacijos misiją naudodamasi moderniomis technologijomis.“
Tai rodo, pabrėžia Radijo bendradarbė, kad tam skiriama labai daug dėmesio, nes 90 proc. (apie 34 mln.) lenkų deklaruoja esantys katalikai. „Tačiau Bažnyčia labiausiai nenori aukojimo bankų kortelėmis. Ten skaičiuojama ir terminalų kaina, ir procentai, ir kt. Taigi kol kas šito nėra“, – kalba N. Druto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...