„Swedbank“: lietuviai nesidraudžia dėl pinigų stygiaus ir per didelio optimizmo

Lietuvoje jokio savanoriškai įsigyto draudimo neturi daugiau nei trečdalis gyventojų. Pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai nesinaudoja papildoma finansine apsauga, yra pinigų trūkumas. Taip pat dalis gyventojų mano, kad nelaimingų atsitikimų jiems pavyks išvengti, todėl nėra reikalo draustis. Tai rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų naudojimosi draudimu apklausos duomenys.

Tyrimo duomenimis, beveik pusė (46 proc.) respondentų, kurie nesinaudoja gyvybės, turto, kelionių ar kitos rūšies draudimu, nurodė neturintys tam pakankamai lėšų. Nerimą turėtų kelti ir tai, jog 65 proc. savanoriškai įsigyto draudimo neturinčių žmonių pripažino, jog nelaimės atveju neturėtų pakankamai santaupų finansiniams nuostoliams padengti.

„Apklausos rezultatai atskleidė, kad didelė dalis respondentų vertina draudimą kaip svarbią finansinės apsaugos priemonę, tačiau lėšų tam neranda. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad tokie nelaimingi atsitikimai kaip automobilių avarijos, traumos aktyvių atostogų metu ar turto vagystės, gali nutikti bet kam. Ir nelaimės atveju patirti finansiniai nuostoliai dažnai būna didesni nei sumokėtos draudimo įmokos“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Pasak O. Bložienės, gyventojams, neturintiems pakankamai santaupų, svarbu turėti atsarginį planą, kuris padėtų apsisaugoti nuo veiksnių, galinčių kelti grėsmę šeimos finansiniam saugumui. Anot jos, draudimas paskatintų jaustis saugiau ir nelaimės atveju padėtų padengti patirtą finansinę žalą.

Tiki, kad nieko blogo nenutiks

Tyrimas atskleidė, kad viena iš priežasčių, kodėl gyventojai neskuba naudotis savanorišku draudimu, yra ir pernelyg optimistinis požiūris. „Daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių, kurie neturi savanoriškai įsigyto draudimo, teigė tikintys, kad grėsmės jų sveikatai ar turtui rizika yra labai maža. Kita vertus, gyventojai galbūt ir sąmoningai stengiasi apie galimas bėdas negalvoti, – svarsto O. Bložienė. – Tokiu atveju papildomos išlaidos draudimui gali būti vertinamos kaip nereikalingos arba nebūtinos, o pinigus atrodo naudingiau leisti čia ir dabar esantiems poreikiams.“

Abejoja dėl draudimo išmokų

Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertės, tarp priežasčių, kodėl nesinaudojama draudimu, yra ir gyventojų abejonės dėl galimybės gauti draudimo išmoką. Taip teigė trečdalis (33 proc.) jokio savanoriško draudimo neturinčių gyventojų.

„Lietuvos draudimo rinka egzistuoja pakankamai neilgai – vos porą dešimtmečių, todėl natūralu, kad gyventojų draudimosi įpročiai ir pasitikėjimas draudimo paslaugomis dar tik formuojasi. Be to, ilgą laiką bendrovės savo klientams siūlė kompleksinius draudimo produktus, kuriuos žmonėms buvo sunku suprasti. Kita vertus, nepasitikėjimą draudimu formuoja ir pačių gyventojų požiūris. Žmonės vis dar mažai domisi šia sritimi ir nėra linkę gilintis į draudimo sutarčių sąlygas“, – apklausos rezultatus komentuoja O. Bložienė.

Gyventojams, norintiems pradėti naudotis gyvybės, turto ar kitos rūšies draudimu, ji pataria aktyviau domėtis draudimo teikiamomis galimybėmis ir drąsiau konsultuotis su šios srities specialistais. Anot jos, tai padės pasirinkti tinkamiausias draudimo rūšis ir išvengti galimų nesusipratimų dėl sutarčių sąlygų.

Reprezentatyvią 1013 18-75 m. gyventojų visoje Lietuvoje apklausą „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.