- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukščiausią lygį nuo 1996 metų siekianti infliacija, karas Ukrainoje ir geopolitinės įtampos bent kol kas gyventojų atostogų planų nekeičia, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Remiantis banko duomenimis, atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis apimtys oro uostuose bei viešbučiuose jau yra beveik du kartus didesnės nei prieš pandemiją ir pasiekė visų laikų rekordą.
„Išlaidos turizmo sektoriuje nuo pat metų pradžios demonstravo puikias atsigavimo tendencijas. Tiesa, prasidėjus karui Ukrainoje jos kiek krito, tačiau šis kritimas buvo fiksuotas labai trumpam – jau kovo mėnesio viduryje atsiskaitymai oro uostuose vėl grįžo į 2019 metais matytą lygį ir toliau išlaikė sparčias augimo apimtis“, − sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Remiantis Lietuvos oro uostų informacija, vien per gegužės mėnesį per šalies oro vartus keliavo daugiau nei pusė milijono keleivių. Tuo metu Kauno oro uosto rodikliai jau antrą mėnesį iš eilės lenkia rekordiniais laikomus 2019 metų rezultatus.
Pasak G. Ilekytės, apie turistų antplūdį skelbia ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniai oro uostai. Pavyzdžiui, dėl darbuotojų trūkumo ir per didelio turistų antplūdžio oro uostai Jungtinėje Karalystėje birželio pradžioje atšaukė maždaug 500 skrydžių.
„Pandemijos metu nuvilniję darbuotojų atleidimai šiame sektoriuje šiuo metu kerta itin skaudžiai. Į prieš pandemiją buvusį lygį sparčiai grįžę turistų srautai susiduria su netikėtais trukdžiais – aptarnavimo personalo stygiumi“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistė.
„Swedbank“ duomenimis, išlaidos restoranuose irgi rodo, kad gyventojai taip pat nėra linkę keisti malonių įpročių. Išlaidos šiame sektoriuje sparčiai auga ir taip pat gerokai viršija prieš pandemiją buvusį lygį.
„Vertinant atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, svarbu pasverti ir infliacijos įtaką. Metinei infliacijai pasiekus beveik 19 proc., atsiskaitymų kortelėmis apimtys auga ir todėl, kad auga bendras kainų lygis“, − atkreipia dėmesį G. Ilekytė.
Visgi net ir įvertinę infliacijos įtaką, „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apimtys restoranuose per pirmus penkis šių metų mėnesius išaugo dvigubai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu atsiskaitymų kortelėmis apimtys viešbučiuose augo daugiau nei tris kartus, oro uostuose – net keturis kartus.
„Nors prie šio augimo prisideda bazės efektas dėl griežtų karantino ribojimų praėjusiais metais, jis taip pat rodo, kad sparčiai kilę atlyginimai perkamąją galią neigiamai paveikė kol kas minimaliai, o gyventojai net ir karo bei infliacijos akivaizdoje nėra linkę sparčiai taupyti“, − sako G. Ilekytė.
Visgi, pasak ekonomistės, džiaugsmas dėl augančių gyventojų išlaidų pramogoms bei kelionėms gali būti gana trumpalaikis.
„Tikėtina, kad didelė dalis gyventojų atostogas jau buvo susiplanavę anksčiau bei norėjo bent iš dalies kompensuoti dėl pandemijos prarastas keliones, o skiepų suteikiama apsauga bei panaikinti veiklos ir judėjimo ribojimai leidžia sėkmingai tą daryti“, − sako „Swedbank“ ekonomistė.
Pasak G. Ilekytės, kaip bebūtų, dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių kylančios maisto bei žaliavų kainos artimiausioje ateityje per daug išlaidauti neleis. Tikėtina, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį išlaidų apimtys ne būtiniausioms reikmėms bei pramogoms turėtų pradėti menkti, rašoma „Swedbank“ komentare.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...