- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pasirengimo eurui indeksas: įmonės jau pradeda ruoštis, gyventojai euro įvedimu domisi mažiau
Iki planuojamo euro įvedimo likus mažiau nei 7 mėnesiams, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau.
Tokias tendencijas atskleidžia „Swedbank“ ir TNS LT apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas (PEI), apibendrinantis šalies gyventojų bei įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje. Indeksas apima klausimus apie požiūrį į euro įvedimą, turimos informacijos apie euro įvedimo kiekį bei planuojamus ar atliekamus pasirengimo eurui veiksmus. Lietuvos įmonių pasirengimo eurui indeksas yra 46 iš 100 galimų balų, gyventojų indeksas siekia 30 balų.
Geriausiai perėjimui prie euro šiuo metu yra pasirengę 25-35 metų amžiaus gyventojai, taip pat didžiųjų miestų gyventojai ir dažniau atsiskaitantys negrynaisiais pinigais, taip pat didmiesčių įmonės bei įmonės su savo tiekėjais atsiskaitančios elektroniniu būdu.
Įmonės planuoja svarbiausius veiksmus
Anot tyrimo rezultatų, dauguma Lietuvos įmonių jau yra pradėjusios ruoštis euro įvedimui. 80 proc. apklaustų įmonių teigia planuojančios pasiruošimo eurui procesą ir konkrečius veiksmus pradėsiančios įgyvendinti artimiausiu metu.
Daugiausia apklaustų įmonių atstovų (48 proc.) planuoja atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje, 42 proc. įmonių ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus, 35 proc. teigia planuojantys informuoti klientus apie numatomus pasikeitimus perėjimo laikotarpiu. Beveik trečdalis (35 proc.) įmonių teigia planuojantys IT sistemų pritaikymą eurui.
Tyrimo duomenimis, įmonių atstovai yra geriau informuoti apie eurą nei šalies gyventojai – jų informuotumo indeksas siekia 63 balus (gyventojų – 49 balai). Aukštesnis įmonių žinių lygis lemia ir tai, kad bendrovės eurą vertina palankiau – šios indekso dalies vidurkis pagal 10 balų skalę siekia 6,9 balo (gyventojų 4,3). Maždaug trečdalis Lietuvos įmonių pasisako visiškai už euro įvedimą Lietuvoje. Ir tik maždaug kas dešimta Lietuvos įmonė yra nusiteikusi visiškai prieš euro įvedimą.
Verslas atidėlioti pasirengimo eurui neturėtų, rodo Latvijos patirtis
Latvijos įmonių pasirengimo eurui indekso rezultatai 2013 m. augo nuosekliai: nuo 46 balų kovo mėn. šis indeksas išaugo iki 50 balų birželio mėn., rugsėjį pakilo dar 4 punktais, o lapkričio mėn. jau siekė 61 balą.
„Lietuvos ir Latvijos verslo pasirengimo indeksas, lyginant atitinkamus laikotarpius, yra vienodas. Tačiau vertinant tik pasirengimui atliekamus veiksmus, Lietuvos įmonės gerokai atsilieka. Latvių patirtis rodo, jog didelė įmonių dalis suskubo ruoštis per vėlai – tik paskutinįjį metų ketvirtį – ir dėl to susidūrė su įvairiais nepatogumais bei didesnėmis pasirengimo sąnaudomis. Todėl raginame verslininkus pasinaudoti latvių pamokomis ir pradėti ruoštis kuo anksčiau“, – sako „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.
D. Vilčinskas pataria vadovams jau dabar įvertinti euro įvedimo poveikį įmonės veiklai ir biudžetui, peržiūrėti visus galiojančius dokumentus, paskirti atsakingus asmenis už įmonės pasirengimą darbui euro aplinkoje, taip pat įsivertinti IT ir apskaitos sistemų pritaikymą. Antrąjį metų pusmetį vadovai turėtų dedikuoti darbuotojų mokymams, pasiruošimui skelbti kainas litais ir eurais. Galiausiai, įmonės turėtų jau dabar pagalvoti, kaip dirbs su grynaisiais pinigais metų pabaigoje bei dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu kitais metais, taip pat – kaip saugos iš anksto įmonėms pristatytus grynuosius eurus.
Ruošiasi keturi gyventojai iš dešimties
Lietuvos gyventojų pasirengimo eurui indeksas siekia 30 balų iš 100 galimų ir beveik atitinka gyventojų pasirengimo eurui indeksą Latvijoje 2013 metų kovo mėnesį, kai šis indeksas siekė 31 balą.
40 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigia jau atliekantys su pasiruošimu eurui susijusius veiksmus. Tiesa, šie veiksmai kol kas labiau susiję su informacijos apie eurą rinkimu, o ne realiais pasirengimo veiksmais: 24 proc. gyventojų žino, kokiu kursu litai keičiami į eurus, 10 proc. ieško informacijos apie euro įvedimo procesą, taip pat 10 proc. žino, kas bus su jų indėliais ir sąskaitomis litais po valiutos keitimo. Tuo tarpu trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų teigia, kad naujai valiutai pradės ruoštis tik tuomet, kai bus visiškai aišku, jog Lietuva įsives eurą.
„Artėjant oficialiam Europos Sąjungos atstovų sprendimui dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos, gyventojai nėra tikri dėl pokyčių, todėl mažai domisi euru. Tikimės, kad aktyvėjant viešosios informacijos srautui šia tema, naujai valiutai jie ruoštis pradės aktyviau“, – teigia „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.
Paprasčiausias būdas – mažiau grynųjų
Gyventojams, norintiems be vargo pasiruošti perėjimui prie euro, „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė O. Žvirzdinė pataria jau dabar kasdieniams mokėjimams naudotis banko kortele ar interneto banku, grynaisiais turimas santaupas įnešti į sąskaitas pasinaudojant grynuosius pinigus priimančiais bankomatais, o turimas smulkias litų monetas ir centus – išleisti.
„Lengviausias būdas pereiti prie euro – pinigus laikyti sąskaitose, o už pirkinius mokėti banko kortele. Sąskaitose esantys litai automatiškai euro įvedimo dieną bus perskaičiuoti į eurus, todėl gyventojams nieko daryti nereikės. Tai taip pat padės išvengti besikaupiančių litų monetų ir banknotų, o tuo pačiu ir eilių bankų padaliniuose metų pabaigoje bei kitų metų pradžioje, kurios gali susidaryti, kai didelė gyventojų dalis vienu metu norės išsikeisti pinigus“, – tęsia O. Žvirzdinė.
O. Žvirzdinė taip pat pastebi, kad sukauptais grynaisiais litais ir centais atsiskaityti už pirkinius gyventojai galės per pirmąsias dvi savaites nuo euro įvedimo dienos. Tuo metu žmonės galės mokėti litais, o grąža bus atiduodama eurais. Todėl pirmosiomis sausio dienomis skubėti į banko padalinius neverta, juo labiau, kad keistis grynuosius litus į eurus bankų padaliniuose bus galima dar 6 mėn. po euro įvedimo dienos, o Lietuvos banko padaliniuose – neribotą laiką.
Pasirengimo eurui indeksas buvo sukurtas bendradarbiaujant „Swedbank“ ir TNS specialistams Latvijoje 2013 m. bei šiemet adaptuotas Lietuvoje. Reprezentatyvią 510 gyventojų ir 500 įmonių „Pasirengimo eurui indekso“ apklausą „Swedbank“ užsakymu 2014 m. vasario 21-28 dienomis atliko tyrimų bendrovė TNS LT.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų8
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, balandžio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas, pažangius spren...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...