Svetur lietuvių dizaineriai neskęsta

Kaip rašomąjį stalą apsaugoti nuo netvarkos? Ogi pritaisykite jam sparnus, į kuriuos galite drąsiai nustumti daiktus, ir darbastalis liks atlaisvintas. Tokios jaunų dizainerių idėjos randa nišą.

Diplominiai darbai – gamyboje

Dizaino platybėse sukurti ką nors nauja, nurungti kitus, įtikinti pirkėją – itin sudėtinga, tačiau tai neatgraso jaunų žmonių nuo siekio būti dizaineriais. Atkakliausi kūrėjai semiasi žinių ne tik Lietuvoje, dar būdami studento kailyje jie mėgina idėjas paversti gamykloje gamintais daiktais. Kas nesvajoja, kad jo pavardė būtų įrašyta ant gaminio etiketės kokiame nors Europos miesto dizaino salone?

Lietuvių idėjos ne prastesnės nei vakariečių – tikina savo karjerą dar tik pradedantys dizaineriai Inesa Malafej ir Arūnas Sukarevičius. Kartu mokęsi Vilniaus dailės akademijoje, kartu po bakalauro studijų į Daniją tęsti mokslų išvykę Inesa ir Arūnas tapo pora ne tik gyvenime, bet ir darbe. Jie drauge generuoja naujų daiktų idėjas ir dalijasi daugelio savo kurtų daiktų autoryste.

Į gamybą pora išlydėjo savo bakalauro darbus. Inesa – rašomąjį stalą, Andrius – krėslą. Gamintojai įvertino ir kitus jų sumanymus.

"Dauguma mūsų kurtų objektų gaminami Lietuvoje, pavyzdžiui, stalas, krėslas, minkštieji baldai", – vardijo A.Sukarevičius. Tiesa, tai kol kas panašu į vienetinę nei serijinę gamybą. Vis dėlto dizaineris nusiteikęs optimistiškai – gaminių skaičius pradeda didėti.

Patys autoriai neįpirktų

"Lietuvoje viskas vyksta labai lėtai, niekas iš karto didelių investicijų nelinkę įdėti", –  paaiškino pašnekovas. Dauguma šių gaminių iškeliauja į užsienį. Patys šių baldų kūrėjai nelabai juos įpirktų. Inesos projektuotas rašomasis stalas užsienio salonuose parduodamas už 1–1,5 tūkst. eurų, Lietuvoje jį būtų galima įsigyti kiek pigiau – maždaug už 3 tūkst. litų, nes atkrenta transportavimo sąnaudos. Nesitikima, kad daug lietuvių jį įsigis.

"Tokie dizainerių kurti baldai yra išskirtiniai. Jų kaina logiška, tiesiog lietuviai jų neįperka, nes uždirba ne tiek, kiek vakariečiai. Išskirtinio dizaino daiktus perka tik tie, kuriems tokio išskirtinio gaminio tikrai reikia ir jie nusiteikę mokėti daugiau", – paaiškino A.Sukarevičius.

Kitas lietuvio kartu su bendramoksle Shannon Payton sukurtas medinis krėslas kitų metų pavasarį bus pradėtas gaminti Danijoje. "Danai pasiruošę daugiau investuoti ir gaminti jį didesnėmis serijomis", – prasitarė dizaineris.

Kokį atlygį gauna baldo ar kito daikto kūrėjai, pasak A.Sukarevičiaus, priklauso nuo susitarimo. Kai kurių baldų reklama, realizavimu suinteresuoti rūpintis patys dizaineriai – jie gauna atitinkamą procentą nuo parduoto daikto. Kartais gamykla nuperka dizainerių idėją ir tada ja disponuoja savo nuožiūra.

"Manau, kad ir Lietuvoje dizaineriai gali užsidirbti sau duoną, situacija gerėja. Ir gamintojai, ir dizaineriai mokosi, pradeda suprasti, kas pasauliui labiau patinka. Gal pinigų ir nedaug pas mus užsidirbsi, bet galima įgyti geros patirties", – optimistiškai nusiteikęs A.Sukarevičius.

Kadangi krizės laikotarpiu užsidarė nemažai baldų įmonių, jaunasis dizaineris mano, kad dabar geras laikas investuoti. "Ikea" tinklo atėjimas į Lietuvą, pasak jo, privers pasitempti tiek gamintojus, tiek ir dizainerius.

Būtina plėsti akiratį

Jaunieji kūrėjai Inesa ir Arūnas neišsižada Lietuvos, nesako, kad niekada į ją negrįš, bet ir neteigia, kad gavę vertingų pasiūlymų dirbti užsienyje jų atsisakytų. Galbūt užsidirbs pinigų, grįš į gimtąjį kraštą, įkurs gamybos įmonę ir gamins tai, ką patys sukuria? Kol kas, jų įsitikinimu, jaunam kūrėjui būtina dairytis po pasaulį.

"Norint sukurti kažką naujo, įdomaus, reikia pamatyti, ką kuria kiti, kaip gyvena vakariečiai. Visus šešerius metus mokytis vienoje vietoje su tokia specialybe sunku, nes reikia vis atrasti kažką nauja. Dėl to nusprendėme tęsti studijas užsienyje", – kaip šeimos galva už save ir Inesą kalbėjo A.Sukarevičius.

Jis pridūrė, kad Lietuvoje dizaino mokykla labai jauna, dar ir dėl to norėjosi žinias gilinti svetur, susipažinti su senesnėmis dizaino tradicijomis. Antra vertus, jis nepeikia mokslų tėvynėje ir sako, kad į užsienį išvykę lietuviai dargi sukuria įdomesnių dalykų nei vietiniai kolegos.

Sutikti lietuvį dizainerį ar architektą kurioje nors Vakarų Europos šalyje, pasak A.Sukarevičiaus, nebūtų didelė staigmena. "Kitur išvažiavę lietuviai dizaineriai ar architektai ant to vandens neskęsta, ugnyje nedega", – vaizdžiai išsireiškė pašnekovas.

A.Sukarevičius nemano, kad jaunieji kūrėjai emigruoja dėl to, kad jiems blogai Lietuvoje. "Manau, jie išvažiuoja paragauti kažko kito. Mūsų kūryboje labai daug lemia, kiek ir ko gauni iš aplinkos", – savo profesijos atstovus pateisino lietuvis.