- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bent vieną elektronikos prietaisą dovanų per praėjusias žiemos šventes gavo net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, rodo apklausa. Didžioji dalis gavusių tokias dovanas, ketina jas naudoti patys, nes anksčiau tokio prietaiso neturėjo. Tačiau kai kurie susiduria su rimta dilema – kur dėti senąjį daiktą, kurį pakeitė naujai dovanotas? Didelė dalis planuoja senesnį tos pačios paskirties prietaisą „užkonservuoti“, iki kol jo prireiks, tačiau ekspertai įspėja, kad neretai tokie daiktai saugomi be reikalo, galiausiai jie tampa elektronikos atliekomis. Geriau būtų dar veikiančius daiktus parduoti ar padovanoti tiems, kurie aktyviai jais naudosis.
Šių metų sausį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 26 proc. gyventojų per praėjusias žiemos šventes gavo bent vieną elektronikos prietaisą dovanų. Populiariausios dovanos – mobilieji telefonai, jie sudaro beveik 35 proc. visų dovanų gautų elektronikos prietaisų. Taip pat populiarių dovanų eilėje rikiuojasi maistui bei kavai ruošti skirti įrenginiai, laikrodžiai ir barzdaskutės.
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktoriaus Lino Ivanausko, elektronikos prietaisai populiari dovana dėl savo praktiškumo, tačiau dovanojant didesnės vertės prietaisą saugiau būtų prieš tai išsiaiškinti poreikį. „Pavyzdžiui, mobilieji telefonai yra gana brangi dovana, todėl greičiausiai jie dovanojami konkrečiai žinant, kad žmogui reikia naujo prietaiso. Taip pat reikėtų pasitikslinti, ar ketinamas dovanoti virtuvei skirtas įrenginys bus reikalingas – jau geriau kiek sugadinti staigmeną, nei padovanoti antrą tokios pat paskirties daiktą, pastatant žmogų į nemalonią padėtį, kuomet namie apsikraunama nereikalingais daiktais“, – pataria L. Ivanauskas.
Apklausos duomenimis, 43 proc. respondentų reigia, kad gavo dovanų daiktą, kurio anksčiau neturėjo, o didesniai jų daliai kyla dilema, kur dėti senąjį: 19 proc. respondentų planuoja seną daiktą dar laikyti namuose, kol jo prireiks.
L. Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad daiktai, kaupiami namie, gali taip ir nesulaukti antro šanso tapti reikalingais, todėl protingiausia būtų iškart jais tinkamai atsikratyti: jei daiktas tinkamai veikia – perleisti į antrinę rinką, t. y. parduoti arba padovanoti, o jei tam nebetinkamas, tuomet saugiai išmesti užtikrinant, kad jis bus perdirbtas. „Kai kurie daiktai namie užsibūna nenaudojami net 3 ir daugiau metų. Kuo senesnis daiktas, tuo sunkiau jį parduoti ar perleisti kitiems, nes krenta ir vertė, taip pat gali atsirasti gedimų“, – sako EPA direktorius.
12 proc. respondentų ketina senąjį daiktą parduoti, dar tiek pat naudos abu daiktus, o 7 proc. ketina išmesti nebereikalingą elektronikos prietaisą į specialų konteinerį.
Smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, barzdaskutes, ausines, mobiliuosius telefonus) galima išmesti specialiose tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir t. t. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldikliai, skalbimo mašinos, indaplovės) nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete, adresu epa.lt/surinkimas.
Gyventojų apklausą EPA užsakymu šių metų sausio 23–30 dienomis atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Buvo apklausti 507 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai2
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...