Sveikatos draudimas – būtina kelionės sąlyga

Rizikuoti neverta

Kasmet daugybė keliautojų vyksta į Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalis, Ramiojo vandenyno salas. Šie regionai vilioja egzotika, nematyta gamta, nepažinta kultūra.

„Egzotiškose šalyse negalioja Europos sveikatos draudimo kortelė, suteikianti saugumo jausmą daugeliui keliautojų, todėl vykstant į ilgesnes tolimesnes keliones reikėtų rinktis platesnę draudimo apsaugą, atlyginančią ne tik medicininės pagalbos ir transportavimo į ligoninę išlaidas, bet ir civilinės atsakomybės ar bagažo draudimas.

Apdraustiems gyventojams už kitose ES šalyse pernai suteiktas būtinosios medicinos paslaugas buvo kompensuota 6,93 mln. eurų iš PSDF biudžeto.

Keliaujant toliau taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į draudimo sumą, nes jos gali nepakakti tiek brangioms ne Europos Sąjungos šalims, tiek tolesiems egzotiškiems kraštams“, – teigė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, per praėjusius metus draudimo bendrovės su gyventojais sudarė daugiau kaip 320 tūkstančių medicininių išlaidų ir nelaimingų atsitikimų kelionėje draudimo sutarčių. 

Pasak A. Romanovskio, dažniausiai klientai renkasi standartinį draudimo liudijimą, kuris užtikrina būtinąją pagalbą bei atlygina užsienyje suteiktos medicininės pagalbos ir transportavimo į ligoninę išlaidas.

„Dėl galimybės laisvai keliauti Šengeno erdvėje, ypač trumpų išvykų metu, nesunku užsimiršti, kad vykstama į svetimą šalį, tačiau nepasirūpinus reikiama apsauga sveikatos sutrikimai gali patuštinti piniginę mažiausiai keletu šimtų eurų“, – sakė A. Romanovskis.

Gali tekti primokėti 

Vykstantiems į Europos Sąjungos šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną bei Šveicariją privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam Lietuvos piliečiui svarbu turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK).

„Grįžęs iš kelionės, kurios metu prireikė būtinosios medicinos pagalbos ir už ją teko sumokėti, Lietuvoje apdraustas žmogus turi kreiptis dėl išlaidų kompensacijos į teritorinę ligonių kasą. Reikia turėti medicinos dokumentų išrašo apie suteiktas paslaugas kopiją ir paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus, pavyzdžiui, kasos kvitus, apmokėtas sąskaitas faktūras, vaistų receptus ir kt., įrodančius, kad už būtinąją pagalbą žmogus sumokėjo savo lėšomis“,– teigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomenė skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev.

Dauguma keliautojų domisi ir žino, kad minėtose šalyse kompensuojamos tik būtinosios pagalbos išlaidos (pavyzdžiui, dėl ūmios ligos ar traumų), kad gali būti kompensuojama ne visa išlaidų suma.

„Todėl svarbu pasidomėti šalies, į kurią planuojama keliauti, sveikatos apsaugos sistema. Kai kuriose šalyse valstybės nustatyta tvarka apdraustiesiems už būtinąją pagalbą papildomai mokėti nereikia, kitose – reikia primokėti. Vadinasi, Lietuvos apdraustajam už būtinąją medicinos pagalbą gali tekti primokėti, jeigu pagal šalyje galiojančią tvarką turi primokėti tos šalies gyventojai“, – sakė R. Zagrebajev.

VLK duomenimis, apdraustiems gyventojams už kitose ES šalyse pernai suteiktas būtinosios medicinos paslaugas buvo kompensuota 6,93 mln. eurų iš PSDF biudžeto.

Saugo skiepai

„Keliautojams egzotiškuose kraštuose yra rizika susirgti maliarija, Dengė karštlige, geltonuoju drugiu, vidurių šiltine, hepatitu ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Todėl prieš kelionę reikia pasiskiepyti privalomais ir rekomenduojamais skiepais, kad dėl sutrikusios sveikatos nereikėtų atostogų praleisti ligoninėje“, – sakė Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II skyriaus vedėja gydytoja infektologė Estela Tamašauskienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiais metais Lietuvoje jau užregistruoti 4 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai. Susirgusieji grižo iš kelionių po Maldyvus, Tailandą, Šri Lanką.

„Iš egzotiškų šalių yra rizika parsivežti vieną dažniausių infekcijų, plintančių per maistą ir vandenį, – hepatitą A“, – teigė gydytoja E. Tamašauskienė.

Užsikrėsti hepatitu galima ir buitinio kontakto metu, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais, kartu su sergančiuoju maudantis baseine, rūkant tą pačią pypkę.

Komentaras

Infektologas prof. Alvydas Laiškonis:

– Prieš vykstant į tolimą kelionę reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, infektologu, išsiaiškinti, kokios ligos tame regione tyko. Ketinantys vykti į kraštus, kur plačiai paplitusi maliarija, turi profilaktiškai vartoti antimaliarinius vaistus, tačiau ne visi keliautojai įsiklauso į specialistų rekomendacijas. Beveik kasmet savo darbo praktikoje susidurdavau su įvežtinės maliarijos atvejais – teko gydyti pacientus, kurie grįžę iš kelionių susirgo šia gyvybei grėsminga liga. Pasveiko visi pacientai, tačiau laiku nediagnozavus maliarijos, ligonis gali mirti.

Buvo ne vienas mėginimas sukurti vakciną nuo maliarijos. Vakcinos buvo išbandytos, tačiau jos nepateisino lūkesčių, nes efektyvumas buvo nedidelis. Skiepai nuo maliarijos, žinoma, reikalingi keliautojams, bet labiausiai – šalims, kur ši liga nusineša tūkstančius gyvybių, todėl mokslininkams užduotis ta pati – efektyvi vakcina. Šiomis dienomis Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Afrikoje bus išbandyti nauji skiepai nuo maliarijos (per artimiausius trejus metus planuojama paskiepyti apie 360 tūks. vaikų). Tuomet paaiškės, koks šių skiepų veiksmingumas.