Susitikimas su A. Armonaite: finansavimo verslui galimybės energetinės krizės metu

Ministrė Aušrinė Armonaitė pristatė „Finansavimo verslui galimybės energetinės krizės metu”. Prezidentas Zigmantas Dargevičius padėkojo, kad ministrė įsiklausė į verslininkų iškeltas problemas susitikimo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų metu. Rūmai aktyviai atstovavo verslo interesams energetikos klausimais organizuotuose susitikimuose su Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Finansų ministerijų atstovais, taip pat teikdami pozicijas raštu. Susitikimo metu Prezidentas Zigmantas Dargevičius atkreipė dėmesį, kad nėra numatyta jokios priemonės kompensuoti dujų kainą. Šiuo klausimu planuojama organizuoti atskirą susitikimą.

Su finansavimo verslui galimybėmis energetinės krizės metu kviečiame susipažinti čia. Tinkami sektoriai subsidijai energetiškai imlioms įmonėms čia.

Viena pagrindinių priemonių – elektros kainų augimo dalies kompensavimas, valstybei padengiant pusę kainos nuo Vyriausybės patvirtintos ribos (nuo spalio 1 d. iki metų pabaigos kaštai virš 24 ct/kWh,  nuo 2023 m. 28 virš ct/kWh). Ši priemonė bus taikoma 2022 m. IV ketvirtį – 2023 m. I ketvirtį, kai energijos suvartojimas didžiausias.

Verslams, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau kaip 10 proc., bus siūloma pasinaudoti mokestinėmis atostogomis. Mokesčių išieškojimas bus sustabdytas pusei metų ir už šį laikotarpį bus galima nemokėti mokestinių palūkanų.

30 mln. eurų yra numatyta subsidijoms energijai imlioms įmonėms, jų dydį susiejant su jų sumokėtais mokesčiais (30 proc.): 2021 m. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM); 2021 m. pelno mokesčiu (PLM). Didžiausia mokama subsidijos suma – 500 tūkst. Eur, mažiausia – 500 Eur. Planuojama, kad priemone galės pasinaudoti Europos Komisijos Karo komunikate įvardintuose sektoriuose veikiančios įmonės, kurios priskiriamos prie itin nukentėjusių. Planuojama, kad lėšos verslus galėtų pasiekti iki metų pabaigos, bet tai priklausys ir nuo Europos Komisijos sprendimo, kuri derina valstybės pagalbos verslui priemones.

„Invegoje“ jau šiuo metu veikia dvi pagal Europos Komisijos Karo komunikatą parengtos priemonės, kurių bendra vertė siekia 170 mln. eurų. Verslas, nukentėjęs nuo Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą pasekmių ir pakilusių energijos kainų, gali kreiptis į „Invegą“ dėl tiesioginių paskolų apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti. Taip pat krizės paveiktų įvairių sektorių įmonės gali pasinaudoti garantijų priemone apyvartinėms ir investicinėms paskoloms bei lizingo sandoriams.

Taip pat verslo pagalbos pakete numatyta ir 600 mln. eurų saulės elektrinių diegimui. Tikimasi, kad tai padės užsitikrinti energetinę nepriklausomybę bei sumažinti verslo energetines sąskaitas.

Be to, Vyriausybė, atsižvelgdama į su sunkumais susiduriančius sektorius, siekia pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pusmečiui iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Apgyvendinimo paslaugoms lengvatinį 9 proc. PVM siūloma pratęsti neribotam laikui. Šie pasiūlymai pateikti svarstyti Seimui.

Ministrė ragina verslą aktyviai naudotis investicinėmis paramos priemonėmis, kurios duos ilgalaikį rezultatą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos ekonomikai stiprinti yra suplanavusi beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų žalesnei ekonomikai numatyta 268 mln. eurų. Jau startavo pirmieji kvietimai – pramonės įmonės, dalyvaujančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, gali kreiptis finansavimo energijos vartojimo efektyvumą didinančioms gamybos technologijoms diegti, taip pat saulės ir vėjo jėgainėms įsigyti ir įsirengti. Paskelbtų kvietimų vertė – 40 mln. eurų.

Žaliajai ekonomikai skatinti iki 2023 m. pabaigos suplanuota paskelbti dar 9 kvietimus už daugiau kaip 228 mln. eurų.  Išsami informacija apie ministerijos planuojamas ekonomikos stiprinimo priemones – čia.

20221013_EIM_Finansinės galimybės verslui energetikos krizės metu

Tinkami sektoriai subsidijai energetiškai imlioms įmonėms