- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Seimas ratifikavo sausį Baltijos šalių premjerų pasirašytą susitarimą dėl „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo, kuriuo užtvirtinamas siekis projektą įgyvendinti 2025 metais, o naująją vėžę pradėti eksploatuoti 2026-aisiais.
Lietuva jau yra nutiesusi „Rail Balticos“ geležinkelį nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, o šių metų sausį vyriausybė patvirtino specialųjį planą, kuriuo įtvirtino ir „Rail Balticos“ geležinkelio liniją nuo Kauno iki Latvijos ir Lietuvos valstybių sienos.
Šiuo metu pradėtas „Rail Balticos“ geležinkeliui nuo Kauno iki Latvijos sienos reikalingos žemės išpirkimas, kurį planuojama pabaigti 2018 metų pabaigoje. Jei projekto koordinatorius bendrovė „RB Rail“ suskubs laiku parengti techninį projektą, statybų pradžios galima tikėtis jau kitų metų pabaigoje.
„Lietuvos geležinkeliai“ į „Rail Balticos“ projektą žiūri itin rimtai, dėl to bendrovė subūrė geriausių specialistų komandą, kuri užtikrins aukščiausio lygio projekto vadybą bei kokybišką ir savalaikį jo įgyvendinimą“, – po sutarties ratifikavimo sakė bendrovės Infrastruktūros direkcijos direktorius K. Sankovskis.
Iki 2015 metų į „Rail Balticos“ geležinkelio, nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, statybas, buvo investuota 364,5 milijonai eurų ES ir LR biudžeto lėšų. Šiuo metu Lietuva yra užsitikrinusi „Rail Balticos“ projekto tolesniam įgyvendinimui 248,1 milijonus eurų ES paramos. Be to, šiais metais EK patvirtino finansavimo paraišką, kuria, pasirašius sutartį, bus skirta dar 94,9 milijonai eurų paramos.
„Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
Nutiesus 700 km „Rail Balticos“ geležinkelį nuo Kauno iki Talino, kelionė šiuo maršrutu užtruks 3 val. 24 min., o nuo Rygos iki Vilniaus – vos 2 val. 01 minutes.
Bendra apskaičiuota trijų valstybių projekto investicijų suma yra apie 5,788 milijardai eurų. Investicijų Lietuvoje suma apie 2,474 milijardai eurų, iš kurių 85 proc. tikimasi finansuos ES.
Pernai atlikta kaštų ir naudos analizė parodė, kad projekto socialinė-ekonominė nauda apytiksliai lygi 16,226 milijardų eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu3
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais5
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti13
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...