- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karas ir infliacija iš pirkėjų sąmonės išstūmė pandemiją, tačiau šios trijulės poveikis vartojimui bendrai padarė didelės įtakos. Kaip pasikeitė vartojimo įpročiai – apie tai LNK pokalbis su „NielsenIQ Baltics“ vadove Ilona Lepp.
– Vis dažniau užduodamas klausimas – dėl ko nerimauja vartotojai ir kaip keičiasi jų elgsena?
– Rūpesčiai visiškai pasikeitė. Pastaruoju metu didžiausią rūpestį visiems Baltijos šalių gyventojams kelia karas ir jo padariniai. Lietuvoje susirūpinę 60 proc., Latvijoje – 65 proc., o Estijoje – 64 proc. Kitas ne mažiau svarbus rūpestis – augančios kainos: Lietuvoje – 49 proc., Latvijoje – 52 proc. ir Estijoje – 55 proc. Tarp penkių didžiausią susirūpinimą keliančių dalykų lieka rūpestis dėl augančių degalų kainų ir komunalinių išlaidų. Susirūpinimas sveikata pastaruosius penkerius metus buvo pirmoje vietoje, dabar nueina į antrą planą. 2020 m. rugpjūčio mėnesį daugiau nei 50 proc. gyventojų buvo susirūpinę dėl COVID-19, dabar beveik nekreipiame dėmesio ir pripratome – išliko tik 10 proc.
Pastebėjome, kad išaugo srautai pigių kainų parduotuvėse.
– Kas šiame tyrime jus labiausiai nustebino ir kuo skiriamės nuo estų ir latvių?
– Nustebino susirūpinimas dėl karo ir noras padėti. Lietuvoje buvo linkę padėti ukrainiečiams net 76 proc., šiek tiek daugiau Latvijoje ir Estijoje. Lietuviai, kai klausėme ką jie darė dėl savęs ir savo artimųjų, trečdalis išvis nieko nedarė, nepanikavo, 29 proc. skaitė oficialią informaciją. Visi patikrino pasų ir ID kortelių galiojimo laiką. Estai galbūt racionalesni ir apie keliones negalvojo, jie staiga pradėjo kaupti atsargas. Estams infliacija ir augančios kainos kelia daugiausia nerimo.
– Kaip pasikeitė vartojimas? Kiek žmonės išleidžia savo baimėms pinigų?
– Įtakos turėjo pandemija, kad į parduotuves neiname kiekvieną dieną. Per trumpą laikotarpį išaugo 50 proc. vartotojų, kurie apsiperka ilgesniam laikui, ir sumažėjo vartotojų, kurie vaikšto į parduotuvę kiekvieną dieną. Įdomu, kad lietuviai tiesiog mėgo leisti laiką parduotuvėse vietoj pasivaikščiojimo.
– Ar fizinės parduotuvės netapo mažiau įdomios nei internetinės?
– Prieš pandemiją tik 10 proc. gyventojų teigė, kad apsiperka internetinėse parduotuvėse. Dabar – jau daugiau nei 32 proc. perka internetu bent kartą per mėnesį. Seniau pirkdavo ilgo galiojimo prekes, dabar perka ir vaisių, daržovių, pieno, duonos gaminių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar dėl tokio įpročio ateityje neišnyks fizinės parduotuvės?
– Manau, ne. Pastebėjome, kad išaugo srautai pigių kainų parduotuvėse, taip pat mažose ir specializuotose. Manau, jie lygiaverčiai konkurentai.
– Ar dabar žmonės ieško kainos, o ne kokybės?
– Žinoma, kainos. Infliaciją paveikia kylančios būtinų prekių kainos 67 proc. ir degalų kainos – 60 proc. Vartotojas nelinkęs atsisveikinti su kiekiu, jis laukia akcijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti9
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...