Sukčiauja tik smulkusis verslas?

Dalyvaus ne visi

Buvusios Vyriausybės Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) inicijuotai kasos kvitų loterijai iš pradžių planuota skirti 2 mln. eurų. Naujoji Vyriausybė kukliau pasižiūrėjo į įvairios kritikos sulaukusią akciją. Dabar preliminariai planuojamas prizinis fondas – apie 173 tūkst. eurų.

"Ši suma būtų skirta savaitiniams ir mėnesiniams laimėjimams bei mokesčiams, susijusiems su laimėjimu, sumokėti. Prizų kiekis ir dydžiai gali būti keičiami, atsižvelgiant į finansavimą. Lėšos žaidimui bus skiriamos iš valstybės biudžeto", – "Kauno dienai" patikslino Kauno VMI viršininkė Judita Stankienė.

Praėjusį mėnesį Finansų ministerija paskelbė, kad loterijoje galės dalyvauti tik kvitai, gauti už paslaugas kirpyklose, grožio salonuose, automobilių dirbtuvėse, visuomeninio maitinimo sektoriuje, turgavietėse ir prekyvietėse, bet ne prekybos centruose.

Šiuo metu vyksta parengiamieji loterijos darbai. Paties internetinio žaidimo puslapio ir programinės įrangos metinis palaikymas atsieitų apie 50 tūkst. eurų. Aiškinama, kad šios sąnaudos priklausys nuo to, kiek laiko bus vykdomas kvitų žaidimas.

Kauno VMI viršininkė pakartojo, kad žaidime bus galima registruoti kasos aparato fiskalinius kvitus, kurie nurodyti Kasos aparatų, prekybos (paslaugų teikimo) automatų ir taksometrų spausdintuvų techniniuose reikalavimuose.

Detalūs kvitų pavyzdžiai bus pateikti kartu su žaidimo organizavimo ir vykdymo taisyklėmis. Jas dar turi patvirtinti VMI. Dokumentai išduoti prekybos (paslaugų teikimo) automatais, tiesioginio kompiuterinio ryšio terminalais ar išrašyti ranka žaidime dalyvauti negalės.

Pagrįsta kritika

VMI ir toliau skelbia tuos pačius šios naujovės Lietuvoje tikslus. Iniciatoriai remiasi panašias loterijas rengusių šalių patirtimi ir rezultatais. Neabejojama, kad tokia loterija – viena iš priemonių kovojant su šešėline ekonomika.

Pasak J.Stankienės, pagrindinis loterijų ar kitų priemonių, skatinančių reikalauti kvitų, tikslas – didesnis pajamų apskaitymas: klientas reikalauja kvito, pardavėjas privalo jį išduoti, taip apskaitydamas daugiau įvykusių sandorių ir gautų pajamų. Tikimasi, kad dėl kvitų reikalavimo nebebus slepiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir surenkama daugiau mokesčių į valstybės biudžetą.

Kaunietė Lauryna Pilipaitė suabejojo, ar loteriją gali organizuoti valstybinė institucija. "Loterija – tai žaidimas pagal nustatytas taisykles, kurio dalyviai laimi piniginius arba daiktinius prizus. Finansų ministerija skelbia, kad lošimai ir loterijos yra veikla, kuri gali sukelti žalą žmonių sveikatai, taip pat ši veikla gali būti panaudota sukčiavimui, pinigų plovimui, todėl ji yra licencijuojama ir griežtai kontroliuojama. VMI išsiims licenciją ir užsiims papildoma veikla?" – retoriškai klausė L.Pilipaitė.

Ta pati panelė tik kita suknelė. Su trenksmu pristatytą loterija vis dažniau dabar vadinama žaidimu. "Oficialiai pagal galiojančius įstatymus tai yra žaidimas – socialinė akcija. VMI naudos terminą "loterija", kuris žmonėms yra priimtinesnis ir suprantamesnis", – kilusias abejones sklaidė Kauno VMI atstovė spaudai Ernesta Razbadauskienė.

Finansų ministerija skelbia, kad lošimai ir loterijos yra veikla, kuri gali sukelti žalą žmonių sveikatai, taip pat ši veikla gali būti panaudota sukčiavimui, pinigų plovimui, todėl ji yra licencijuojama ir griežtai kontroliuojama. VMI išsiims licenciją ir užsiims papildoma veikla?

Siūlo keisti požiūrį

L.Pilipaitei kilo ir daugiau abejonių – ar tikrai visi Lietuvos žmonės sutinka, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų būtų rengiamas toks žaidimas. "Gal aš labiau norėčiau savo mokesčius skirti našlaičiams vaikams. Nuolat rėkiama, kad socialinių paslaugų sferai nepakanka pinigų, švietimui nepakanka, o štai žaidimui su prizais pakanka. Negi nėra kitų būdų kovoti su šešėliu", – abejones liejo kaunietė.

Moteris skaičiuoja, jog tikimybė, kad visi mokesčių mokėtojai dalyvaus žaidime ir bus paskatinti kažkokiais prizais, nedidelė. Tačiau VMI į planuojamą žaidimą ragina žiūrėti kilniau. "Rengiant loteriją, naudos turi visi gyventojai, nes dėl kvitų loterijos padidėja pinigų apskaitymas, mažėja šešėlinė ekonomika, valstybė gali skirti daugiau pinigų įvairioms sritims. Šešėlio dalis, ištraukta į dienos šviesą, priklausys nuo keleto veiksnių – dalyvių skaičiaus, loterijoje dalyvaujančių kvitų sumos", – kritiką atrėmė Kauno VMI viršininkė.

J.Stankienė rėmėsi atlikto mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo tyrimo duomenimis. Tyrimas parodė, kad mokėti visą prekės kainą ir gauti pirkimo dokumentus sutiktų 13 proc. daugiau respondentų, jeigu būtų vykdoma kvitų loterija.

Be kvitų loterijos vykdymo visą kainą sutiktų mokėti apie 62 proc. respondentų. Remiantis tokiu rodikliu atlikti skaičiavimai rodo, kad kvitų loterijos taikymas tik viešojo maitinimo sektoriuje per metus galbūt generuotų apie 7 mln. eurų papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų.

Komentarai

Stasys Jakeliūnas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Tokia loterija skatintų gyventojus prisidėti prie šešėlio mažinimo, nes jie turėtų galimybę finansiškai laimėti. Būtų vienas iš metodų šviesti žmones, kad egzistuoja šešėlinės ekonomikos problema ir galimybė kažką gauti. Bet vien to neužtenka. Turi būti subalansuota – kaštai ir paskatos žmonėms. Kad nebūtų vien viešųjų ryšių triukas. Manau, kad loterija turi veikti visoje Lietuvoje ir apimti kuo daugiau sektorių, kur šešėlis daugiausia paplitęs. "Maximoje" be čekučio nenusipirksi, todėl galima daryti prielaidą, kad to šešėlio nėra labai daug arba yra mažai. Gariūnai, autoservisai kirpyklos, kavinukės – kitas reikalas.