- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ įspėja, kad prisitaikydami prie bankinių paslaugų pokyčių, sukčiai griebiasi naujų apgaulės būdų. Paskelbus informaciją apie 2016 m. balandį įsigaliosiančius naujus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, sukčiai šįkart nusitaikė į saugumo kodų korteles naudojančius gyventojus.
„Nuo metų pradžios jau užfiksavome ne vieną sukčių bandymą išgauti prisijungimo prie interneto banko kodus prisidengiant tuo, jog pavasarį įsigalios griežtesni saugumo reikalavimai internetu atliekamiems mokėjimams. Banko darbuotojais prisistatę sukčiai telefonu gyventojus įspėja apie tariamą grėsmę elektroninių mokėjimų saugumui ir gavę prieigą prie interneto banko žada pašalinti visus nesklandumus. Įspėjame gyventojus neapsigauti, nes banko darbuotojai tokios informacijos telefonu niekada neprašo“, – komentuoja „Swedbank“ operacinės rizikos ekspertas Mindaugas Montvilas.
Vieno iš paskutinių tokio sukčiavimo atveju, jaunai merginai paskambinę sukčiai prisistatė banko darbuotojais ir pasakojo apie būsimus saugumo pokyčius bei būtinybę atlikti pakeitimus merginos e. banko paskyroje. Pokalbiui įpusėjus, mergina buvo sujungta su tariamu „saugumo specialistu“, kuriam ji atskleidė savo asmeninius el. bankininkystės duomenis. Supratusi, jog greičiausiai tai buvo sukčiai, mergina kreipėsi į banką, tačiau žalos visgi išvengti nepavyko.
Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos eksperto M. Montvilo, saugumo kodų kortelių naudotojams svarbu žinoti kelis dalykus. „Visų pirma ‒ kortelės galės būti naudojamos ir toliau, tačiau kai kurias operacijas reikės patvirtinti SMS žinute gautu kodu. Kitas svarbus aspektas ‒ mobilaus telefono numerį, kuriuo bus siunčiami saugumo kodai, gyventojai kviečiami registruoti savarankiškai ir banko darbuotojai dėl to telefonu niekada neskambina. Jei sulaukėte skambučio su pasiūlymu pagelbėti kodų kortelių saugumo klausimais, tikėtina, jog bendraujate su sukčiais“, ‒ pabrėžia „Swedbank“ saugumo ekspertas.
Labai svarbu yra žinoti tai, jog telefono numerį registruoti galima prisijungus prie savo interneto banko paskyros, atvykus į banko padalinį arba paskambinus į banką tel. 1884. Nei registruoti telefono numerio kitose interneto svetainėse, nei siųsti numerio ar kitų asmeninių duomenų el. paštu, bankas niekada neprašo.
Pasak M. Montvilo, sukčiai kruopščiai atlieka visus reikalingus namų darbus. „Jie renka informaciją tam tikromis temomis, analizuoja bankų veiksmus. Remdamiesi realiais įvykiais ir šalies institucijų priimtais nutarimais, sukčiai pasirenka taktiką, kaip įbauginti gyventojus dėl jų pinigų saugumo ir taip išgauti jų asmeninius duomenis“, – sukčių triukus vardija „Swedbank“ atstovas.
Vis dėlto, pasak „Swedbank“ operacinės rizikos eksperto, lemiamą vaidmenį šiose situacijose atlieka ir žmonių patiklumas. Sulaukus įtartino skambučio, jis pataria nedelsiant nutraukti pokalbį, o atskleidus savo prisijungimo duomenis ‒ nedelsiant informuoti savo banką ir policiją.
Naujieji kodų kortelių saugumo reikalavimai Lietuvoje įsigalios nuo šių metų balandžio 1 dienos. Pervedant mažesnes nei 30 eurų sumas „Swedbank“ klientams pakaks kodo iš kodų kortelės, kaip ir iki šiol. Tačiau pervedimus, kurių suma viršija 30 eurų, kai kuriais atvejais reikės patvirtinti papildomu saugumo kodu, gautu SMS žinute. Papildomo kodo taip pat reikės tvarkant periodinius mokėjimus ir e. sąskaitas bei keičiant asmeninius duomenis interneto banke.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...