- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Investuoti Lietuvoje pastaruosius dvidešimt metų apsimokėjo – šio laikotarpio investicijos į pagrindines turto klases Lietuvoje uždirbo didesnę vidutinę grąžą nei infliacija ir buvo pelningos, naudingiausia buvo investuoti į būstą nuomai ir akcijas, tuo tarpu žemiausia buvo indėlių grąža.
2006 – 2015 metais rinkų rezultatus pakoregavus pasaulinei finansų krizei, aukščiausią vidutinę dešimtmečio grąžą tarp investicijų Lietuvoje pasiekė ilgalaikės obligacijos, o žemiausia buvo šalyje įsigyjamo būsto grąža. Infliaciją šiuo laikotarpiu viršijo ilgalaikės obligacijos ir pensijų fondai.
Šias tendencijas patvirtina pirmą kartą apskaičiuotas Lietuvos investicijų indeksas, kurį pristatė viena pirmaujančių šalies turto valdymo bendrovių „INVL Asset Management“.
Remiantis indeksu, vidutinė investicijų grąža Lietuvoje 2006-2015 m. siekė 4,7 proc. ir viršijo daugelio investicijų grąžą, o 1996-2015 m. šis rodiklis buvo net 10,6 proc. ir patvirtino ilgalaikių investicijų naudą. 2015 metais aukščiausią grąžą investuojant Lietuvoje uždirbo šalies akcijos ir būstas nuomai (atmetus sąnaudas), žemiausią – indėliai, kurių grąža prilygo nuliui. Lietuvos investicijų indeksą lygiomis dalimis sudaro pinigų rinkos priemonės (indėliai), ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (neįvertinus sąnaudų) ir akcijos.
Investavo tik dalis gyventojų, bet turtas augo
„Nors investuoti Lietuvoje galima jau daugiau kaip dvidešimt metų, visgi investavimo tradicijos šalyje dar tik kuriasi. Nepaisant to, kad šalies gyventojų sukauptas turtas didėja, kaip ir investicijoms skiriamos lėšos, didžioji pinigų dalis vis dar laikoma indėliuose ir grynaisiais. Rengdami pirmąjį Lietuvos investicijų indeksą siekėme ne tik apžvelgti pagrindines turto klases ir jų pelningumą, bet ir suteikti galimybę įvertinti grąžą investuojant Lietuvoje“, - sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.
Nors šalies gyventojai vis daugiau pinigų skiria investicijoms, tačiau grynųjų pinigų ir indėlių dalis jų finansiniame portfelyje vis dar išlieka didelė – net 70 proc.
Lietuvos banko duomenimis, šalies gyventojų likvidus finansinis turtas 2003-2016 m. išaugo 4,5 karto ir šių metų viduryje siekė 17,3 mlrd. eurų, o vienam gyventojui tenkantis turtas – 5,5 karto ir buvo 6 tūkst. eurų. Per pastaruosius du dešimtmečius gyventojai investavo vis daugiau pinigų, o 2016 m. viduryje profesionalams valdyti patikėtos lėšos siekė 3,69 mlrd. eurų.
Didžiausia suma buvo sukaupta nuo 2004 m. veikiančiuose pensijų fonduose – šių metų viduryje ji siekė 2,31 mlrd. eurų, investicijos į draudimo ir anuiteto produktus 2016 m. buvo 0,98 mlrd. eurų, o lėšos investiciniuose fonduose pasiekė 398,6 mln. eurų. Visgi Lietuvos namų ūkių finansinio turto dalis investiciniuose fonduose 2014 m. tesiekė 1,2 proc., tuo tarpu Belgijoje, Liuksemburge, JAV, Ispanijoje ir Vengrijoje ji viršijo 10 proc.
„Nors šalies gyventojai vis daugiau pinigų skiria investicijoms, tačiau grynųjų pinigų ir indėlių dalis jų finansiniame portfelyje vis dar išlieka didelė – net 70 proc. Taigi, kol kas gerokai atsiliekame nuo gilias investavimo tradicijas turinčių valstybių”, - pastebėjo V. Rūkas. Kita vertus, vertinant pastarojo dvidešimtmečio investicijas matyti, kad šis laikotarpis galėjo būti pelningas.
Pastaruosius 20 metų investicijos užtikrino grąžą
„Remiantis Lietuvos investicijų indeksu, galima įvertinti konkrečių investicijų grąžą per 1996-2015 m. laikotarpį. Pavyzdžiui, jei 1996 metais 1000 eurų būtų lygiomis dalimis paskirstyti investicijoms į Lietuvos akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones ir būstą nuomai neįvertinus sąnaudų, laikotarpio pabaigoje toks investicinis portfelis jau būtų vertas 7565 eurų“, - pavyzdį pateikė V. Rūkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...