- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Studentų ir jų tėvų apklausa parodė, kad dauguma studentų gyvena iš tėvų kišenės ir tik maždaug kas penktas pragyvenimui užsidirba pats. Jaunuoliai greičiau tampa savarankiškesni pradėję gyventi atskirai, tačiau tuomet yra priversti sunkiai balansuoti tarp studijų ir darbo.
80 proc. studentų ir tėvų teigia, kad studentai pragyvena iš tėvų ar šeimos skiriamų lėšų, parodė gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo užsakytas tyrimas.
Kaip teigiama pranešime spaudai, penktadalis studentų papildomų lėšų prisiduria dirbdami nuolatinį, laikiną darbą arba uždarbiauja vasaros atostogų metu. Kai kurie jaunuoliai turi santaupų (22 proc.), gauna valstybės pašalpą (12 proc.) ar naudojasi studijų paskola (5 proc.). Tik 1 proc. respondentų teigė gaunantys būsimo darbdavio stipendiją.
Savarankiškesni – išvykę iš tėvų namų
Tėvų teigimu, motyvaciją dirbti gerokai sustiprina išvykimas studijuoti į kitą miestą – atsiskyrę nuo šeimos jaunuoliai dažniau imasi bet kokio darbo. Tuo tarpu tame pačiame mieste likę gyventi studentai dažniau kreipiasi valstybės paramos ar pašalpos.
Atsakymai skyrėsi priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Studentai, kurie turi du ar daugiau brolių ar seserų, dažniau dirba vasarą ar įsidarbina nuolatinėje darbovietėje, vienturčiai dažniau dirba laikinus darbus bei ryžtasi imti studijų paskolą.
Motyvacijai turi įtakos tėvų pavyzdys
Jaunuolių motyvacija ieškotis darbo priklauso nuo šeimos situacijos. Tėvų amžius ir jų darbiniai pasiekimai lemia vaikų požiūrį į darbą bei savarankiškumą. Vidutinio (40-50 m.) amžiaus tėvai dažniau minėjo, kad jų vaikai studijų metu prisiduria dirbdami. Jaunesni (iki 40 m.) tėvai dažniau sakė, kad studentai pragyvena iš tėvų kišenės, o vyresni nei 50 m. tėvai dažniau minėjo, kad studentai kreipiasi valstybės pašalpų.
Didesnes pajamas vienam šeimos nariui turinčios šeimos dažniau teigia, kad studentai įsidarbina ir užsidirba pragyvenimui. Čia ypač išsiskiria šeimos, kuriose vienam nariui tenka 1500–2000 Lt pajamų per mėnesį: 55 proc. tokių šeimų tėvų sakė, kad studentų pragyvenimui lėšas skiria tėvai ir beveik pusė tokių šeimų tėvų atsakė, kad studentai dirba. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai – didesnes pajamas gaunantys tėvai perduoda geresnius darbinius ir finansų valdymo įgūdžius savo vaikams, nei tėvai, gaunantys žemesnes pajamas. Todėl suaugę vaikai dažniausiai išlieka tame pačiame socialiniame sluoksnyje kaip ir jų tėvai.
Aktyvūs studentai anksti tampa darbo rinkos dalyviais
Apklausos duomenys rodo, kad aktyvūs studentai stengiasi kuo greičiau įgyti daugiau finansinės laisvės. 87 proc. baigusiųjų pirmą kursą sakė, kad juos išlaiko tėvai, po antro kurso tokių lieka tik 73 proc. Po antro kurso net 27 proc. studentų dirba laikinus darbus – penkis kartus daugiau lyginant su pirmakursiais (5,5 proc.). Dvigubai daugiau antrakursių jau dirba ir vasaros metu (28 ir 14 proc.).
Studentai pripažįsta, kad studijų ir darbo suderinimas yra nelengvas uždavinys. Iš Telšių kilusi Greta šiuo metu studijuoja Vilniaus universitete psichologiją ir dirba įmonėje „EMP recycling“ personalo administratore. Nuolatinį darbą ji susirado, kai pradėjo studijuoti magistrantūroje. „Nebegaunu stipendijos, tad nutariau ieškotis darbo. Buvau įsidarbinusi pilnu etatu, tačiau greitai supratau, kad man per sunku tokį darbo krūvį derinti su dieninėmis studijomis ir susimažinau iki pusės etato“, – pranešime spaudai cituojama būsima psichologė.
Tyrimas parodo, kad merginos dažniau dirba nuolatinį darbą, o vaikinai dažniau uždarbiauja laikinuose darbuose. Studijų paskolas ima tik 1,6 proc. merginų ir 9,5 proc. vaikinų. Kauniečiai studentai dažniau gyvena iš savo santaupų (31 proc.), o vilniečiai – dažniau dirba nuolatinį darbą (25 proc.).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ tyrimą atliko 2014 metų rugpjūčio 25-31 dienomis, buvo apklausti 307 pirmo-antro kurso studentai ir 302 tėvai, turintys studijuojančių vaikų.
Kas finansuoja pragyvenimą, jei studentas gyvena su tėvais arba išvažiuoja studijuoti į kitą miestą?
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu4
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas5
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...