- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimu, centralizuoto šilumos tiekimo įmonių inicijuojamos Šilumos ūkio įstatymo pataisos daliai dalyvių sudarytų išskirtines sąlygas veikti šilumos rinkoje. Rašte Seimui atkreipiamas dėmesys ir į galimus korupcinės rizikos veiksnius.
Svarstyti naujas Šilumos ūkio įstatymo pataisas Seimas ėmėsi sausį. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) teigimu, šiomis pataisomis siekiama nustatyti, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikiantys šilumos gamybos įrenginiai, tiek priklausantys šilumos tiekėjams, tiek nepriklausomiems šilumos gamintojams, konkuruodami metiniame šiluminės galios aukcione, suformuotų šilumos gamintojų komplektą, kuris garantuotų mažiausias sąnaudas.
LŠTA siūlo, kad tokiems šilumos gamintojams būtų kompensuojamos investicijos su „protinga grąžos norma“.
Su tokia formuluote nesutinka STT. Tarnybos nuomone, „protingumo“ kriterijus yra vertinamojo pobūdžio dydis, priklausantis nuo jį taikančio asmens subjektyvaus vertinimo.
„Nenustatant objektyvių kriterijų investicijų grąžos dydžio nustatymui yra sudaromos sąlygos skirtingiems subjektams nustatyti skirtingus investicijų grąžos dydžius esant toms pačioms sąlygoms, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu“, - pažymima STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus pasirašytame rašte.
STT vertinimu, šilumos tiekėjų siūlomi metiniai galios aukcionai sukurtų išskirtines sąlygas reguliuojamiems šilumos gamintojams.
„Būtų grįžtama į situaciją, galiojusią iki dabartinės šilumos gamybos ir supirkimo tvarkos įsigaliojimo, kuri buvo ydinga, nes neskatino konkurencijos ir investicijų į efektyviausius šilumos gamybos įrenginius bei neskatino mažinti šilumos kainų vartotojams“, - teigiama tarnybos rašte Seimui.
STT konstatuoja, kad nėra faktinių, ekonominių ar kitų duomenų, kurie rodytų būtinybę keisti dabar veikiantį teisinį reguliavimą, stebint teigiamas šilumos kainų mažėjimo vartotojams tendencijas.
Pagal dabar veikiantį reguliavimą, įsigaliojusį praėjusių metų gruodžio 1 d., miestuose, kuriuose kartu su šilumos tiekimo įmone veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, organizuojami šilumos aukcionai.
STT teigia matanti tendenciją, kad aukcionuose supirktos šilumos kaina yra mažesnė už Kainų komisijos nustatytą ir šilumos tiekėjų taikomą maksimalią galimą kainą.
„Taip pat matyti tendencija, kad ne visada nepriklausomi šilumos gamintojai parduoda šilumą aukcionuose pigiau negu šilumos tiekėjai, todėl atsiradusi konkurencija rodo, kad šilumos tiekimo įmonės turi rezervų mažinti šilumos kainas“, - pažymi STT.
Anot STT, analizuojant pirmų dviejų mėnesių aukcionų duomenis, galima daryti pirminę išvadą, kad kaina vartotojams mažėja, o veikiantis teisinis reguliavimas gamintojus skatina mažinti šilumos gamybos kaštus investuojant į efektyviausius šilumos gamybos įrenginius.
„Manome, kad galutines išvadas ir tendencijas apie šios šilumos gamybos ir supirkimo sistemos efektyvumą ir poveikį vartotojų kainoms bus galima daryti įvertinus visus duomenis bent už dvejus metus“, - teigiama STT rašte Seimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?1
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...