Stipendijos studentams didėja, bet jas gauna ne visi nusipelnę

Kasmet nežymiai augančioms studentų skatinamosioms stipendijoms šiemet skirta 146 tūkst. eurų, tačiau, pasak studentų, nuolat augantis pragyvenimo lygis kelia kartelę ir stipendijoms. Juo labiau kad kai kuriose aukštosiose mokyklose jos nesiekia net kelių dešimčių eurų.

„Mes visada sakome, kad stipendija turėtų bent jau atpirkti bendrabučio nuomos kaštus. Tai paprasta skaičiavimas – jei studentas su savimi atsineša 140 eurų krepšelį, norint jam mokėti tokią sumą 12 mėnesių, reikia 12 valstybės finansuojamų studentų, kad būtų išlaikyta panaši stipendija“, – sako Lietuvos studentų sąjungos pirmininkas Paulius Baltokas.

Kad studentų stipendijos nedidelės sutinka ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė: „Nepakankamai, žinoma. [...] Viskas brangsta, studentų poreikiai keičiasi, jų gyvenimo stilius toks, kad visko reikia daugiau, bet aš manau, kad mes sistemiškai žiūrėjome į šiuos dalykus, į finansus studentams.“

Studentų atstovas sako, kad itin aktualus klausimas – ne visos aukštosios mokyklos sudaro galimybę skatinamąsias stipendijas gauti valstybės nefinansuojamose vietose besimokantiems studentams. Todėl vieni pažangūs studentai apie ją gali tik pasvajoti, kai kitiems ji pamažu auga kasmet.

„Finansavimo pobūdis neturėtų daryti įtakos tam, ar tave skatina, ar neskatina aukštoji mokykla. Iš tikrųjų atrodo keista, kai tavo pažymių vidurkis siekia daugiau kaip devynis balus, o stipendijos negali gauti vien dėl to, kad esi valstybės nefinansuojamas studentas“, – įsitikinęs P. Baltokas.

Anot Vilniaus universiteto profesoriaus Artūro Žukausko, nors tokie studentai pagal universiteto stipendijos nuostatus negali gauti skatinamųjų stipendijų, yra kitų būdų, kaip tai kompensuoti – studentui sumažinti mokestį už mokslą. „Tiems studentams, kurie socialiai labiau pažeidžiami, dekanas gali sumažinti mokestį. Jiems tarsi ir išmokama ta stipendija tik ne iš stipendijų fondo“, – aiškina profesorius.

Kokio dydžio skatinamąją stipendiją kokiam skaičiui studentų išdalyti, sprendžia pačios aukštosios mokyklos. Vilniaus universiteto rektorius mano, kad geriau skirti didesnę stipendiją mažesniam skaičiui studentų, o ne atvirkščiai. Esą tai labiau skatina jos siekti. Yra tikimybė, kad gerai besimokantis studentas daugiau laiko skirs mokslams, nes jam nereikės sukti galvos, kaip papildomai užsidirbti pragyvenimui.